"Madam anyta!"

Kaip as anytos egzaminą išlaikiau

Pamačiau ja tą pačią dieną, kaip ir jį taip, taip... Puikiai atsimenu tą dieną - atsitiktinai susipažinau su simpatišku vaikinu, vaikščiuojome po miestą ir... staiga sutikome jo tėvus, kurie taip pat tiesiog vaikščiojo po miestą... "Ups ," - pagalvojome visi ir ypač mano simpatiškas vaikinas Teko susipažinti Jo mama mandagiai pasisveikino ir, neparodžiusi didelio entuziazmo, jau ketino keliauti toliau... Tačiau jos vyras turėjo kitų planų jis labai plepus ir, nusprendęs, kad aš esu jo sūnaus mergina, pradėjo man pasakoti apie jo vaikystę, linksmus įvykius, kvailiojimus. Buvo labai juokinga, nes iš draugo ir jo mamos veidų mačiau, jog jie net nebandys sustabdyti savo vyrą / tėvą... toks jau jo charakteris... Mes prisėdome ant suoliuko ir po valandos man atrodė, kad vaikiną, su kuriuo susipažinau tik prieš kelias valandas, jau pažįstu visą gyvenimą... Turiu prisipažinti, tėvas pasistengė ir jo sūnus man patiko vis labiau!
O kaip gi jo mama? Visą laiką ji tylėjo, įdėmiai mane stebėjo ir kai vyras pagaliau padarė petrauką, paklausė ką aš gyvenime veikiu. Tuo metu aš studijavau universitete ir, atrodo, jai tai patiko
"O gaminti valgyti moki?" - išgirdau jos griežtą balsą... Labai jau tiesmukiška mamytė, ar ne? Prisipažinsiu, nemokėjau nieko!!! O įspūdį gerą padaryti labai jau norėjosi!!! Ką daryti???
Pasakiau: "Na, žinote, aš visada svajojau išmokti gaminti valgyti iš savo vyro mamos, kad gaminčiau tik tai, kas jam patinka“. Visiška nesąmonė... daugiau klausimų ji man neturėjo, o ir vyras taip pat jau išsipasakojo. Tad jie palinkėjo mums sekmės ir atsisveikino. Kelias minutes draugas žvengė, o po to tarė: „Na, egzaminą išlaikei, dabar jau galėtume ir susituokti“.
- Kodėl?
- Todėl, kad dabar ji rado busimą savo "auką"!!!
Paaiškėjo, kad jo mama yra maisto gaminimo meistrė, tokia virtuvės fanatikė ir mano atsakymas buvo žodžiai, kurių ji laukė visą gyvenimą! Draugas juokėsi: „Dabar ji lauks, kol mes susituoksime ir spaus mane“. Nepatikėsite, bet taip ir atsitiko Ji vos sulaukė, kol galėjo pradėti mane mokinti. Ir aš mokiausi, mokiausi, mokiausi
Esu jai dėkinga – išmokau gaminti taip, kaip net nesisitikėjau, kad galiu

Fantastiškai pavykusi pradžių pradžia Pataikei į dešimtuką

jo, ir pati vis stebiuosi tuo

Susipažinau su anyta po kelių mėnesių draugavimo su jos sūnumi. Manę pakvietė į svečius ir apgyvendino pas anytos mama Kodėl? O pasirodo todėl kad, priprasčiau prie aplinkos, o tik paskui supažindins su anyta
Na, gerai, ir man gerai ir visiem gerai Po kelių dienų apsipratimo, mane , pagaliau, atvėdė į anytos namus Namuose nieko nebuvo, tad vyras įjungė gana garsiai muziką ir davė vaikystės nuotraukų albumą. Sėdėjau ant grindų, kai staiga pajutau kažkieno žvilgsnį, o gi kieno? Anytos
Ji, ar iš susijaudinimo, ar iš ypročio pradėjo laaaaabai greitai kalbėt, kažko klausinėt, o aš nesuprantu nė vieno žodelio. Na, žinoma pagaunu esmę, bet ir dėl garsios muzikos ir dėl žemaitiško anytos akcento, na, atleiskit, bet beveik nieko nesupratau Tai ir liko man tik šypsotis ir linkčiot galva Bandžiau kažką atsakinėt ne "Į temą", vis labiau besijausdama durnelės vietoj
O dabar, nors praėjo 5 metai, aš vistiek, kartais, nelabai suprantu ką sako mano anyta Na, ta jos greitakalbystė jau pradeda man patikt, nes tie žodžiai įgauna tokį išskirtinį skambesį, kad jų su niekieno nesupainiosi Dažnai pasikliaunu anytos mimika, gestais, ir taip man ją suprast daug lengviau
O kas įdomiausia, tai kad pati pradėjau daug greičiau kalbėt Net mano giminės pastebi ir , gana, dažnai mane stabdo ir vis pakartoja: "Na, tu balbataika, ką tu ten pasakei?"
O taip va, ir išmokino mane anyta greitakalbystės meno

FAINIAI PASKAITYTI JUSU SANTYKIUS SU ANYTOM.GAILA KAD AS JOS NETURIU. NESPEJAU GERAIU JA PAZINT.

prisijuokiau iš istorijos pabaigos! Labai linksma istorija

paskaičius jūsų istorijas apie anytas, savų net pasakoti nesinori, nors jos labiau juokingos. Ir tokių diterambų niekaip negalėčiau jai sugiedoti. Nu gal prisikaupsiu ir parašysiu ..

Džiugu, kad turite ką gero apie savo anytas parašyti. Aš, deja, ne - manoji - "klasikinė" O taip norėčiau bendrauti kaip su drauge, bet... Nesipjauname, bet bendravimas - "be ryšio"... Todėl labai dažnai pagalvoju, kokia aš būsiu anyta Tiksliau, kokia nenorėčiau būti... Gal iki tol, kol sūnūs užaugs, sugebėsiu pasiruošti tobulam anytos vaidmeniui Dar laiko turiu...

Sveiki,

Labai ačiū pasakojimo konkurso "Madam anyta" dalyvėms - jurgitai b, spygliui2, GRAIKIJAI, Dzin Budizmui, Cikadelei, sunny, Tatjanai.S ir Julenai - jūsų istorijos tikrai labai šaunios Keletą dienų konkurso administratoriai turės balsuoti už geriausias istorijas ir išrinkti nugalėtojas. Kitą savaitę paskelbsime laimėtojas. Iki!


Nors konkursas ir eina į pabaigą, tačiau ir toliau lauksime įdomių linksmų įsimintinų jūsų pasakojimų apie anytas Rašykite šioje temoje, ačiū!

MEILĖ PO MIRTIES


Vieną kartą pasakiau savo anytai,kad ji labai mažai dėmesio skiria savo sūnui ( mano vyrui) ir savo anūkėlei. Tuo labiau,kad gyvena vos per 15 min. kelio nuo mūsų. Ji atsakė : bet vaikeli,testamentu mes tiek turto jums užrašėm. Jūs gausit viską.

Moralė : kartais reikia laukti net 20-30 metų (nu aš čia apytiksliai) ,kad pajaustum anytos meilę Nors man ne keista,kad būtent ji taip meilę matuoja. Tiesiog mano anyta - velnio pramanyta

na del to apgyvendinimo mes su mama laaabai isizeidem ir supykom ant mindes atskaitem jam pamoksla negraziai jis cia pasielge prie ko cia pratintis as nesuprantu na bet tas jau pasimirse ir saunu kad visi neblogai surariam