QUOTE(adis @ 2008 12 20, 17:50)
Laikas yra labai svarbus pradinėse stadijose, kai nėra pilno plitimo visame kūne, jis tik vietinis, lokalus.
Gabijos, tavo mamytės, mano atveju, visiško pagijimo paprastai nesitikima. Laikoma, jog vėžinės ląstelės yra visame kūne, tik jų aktyvumas yra gydymo prislopintas (latentinis periodas) ir laukiama, kada jos vėl pradės bruzdėti. Tas nebruzdėjimo periodas, kuo ilgesnis tuo geriau, spėji sustiprėti ir atsigauti. Būna, kad jos nebebruzda

Pagal statistiką krūtims IV stadijoje tai ~ 715%, gimdai, kiaušidėms nežinau.
Kartais vėlyvosiose stadijose, esant tęstiniam gydymui, siekiama išlaukti maksimaliai ilgai, gydymo netaikant. Jis pradedamas tada, kai yra akivaizdi grėsmė gyvybinių organų funkcijai. Čia jau sprendžia gydytojai. Mano paminėti skaičiai yra skaudi sausa statistika, bet nelaužta iš piršto. Kaip deganti puikiai parašė,
kartais neįmanoma tampa įmanoma, arba aš perfrazuoju:
visada yra galimybė gerinti statistiką.
Ačiū ,
Adis,
Na, va. Parašote ir viskas aišku. Dabar atrodo, kad žinojau,... bet nežinojau ...

Kažkaip atrodė, kad bet kokioj stadijoj puolama, žiūrima, testuojama, tiriama... O kodėl taip maniau - pati nežinau.

Aš puikiai suprantu , kad vėlyvose stadijose viskas taip kaip rašote. Ir dar manau, kad nėra nė vieno ligoniuko ar jo artimojo, kuris nesitiki pakliūti į tuos laimingųjų procentus. O kaip žinoti, kada ta grėsmė akivaizdi yra. Taip dažnai juk nieko dar nejaučiame, o tik tyrimas ir parodo, kad kažkas netvarkoj. Gerai, kad Gabija dar papildomai darosi, tai pagauna. Mano mamytė irgi nori darytis, bet nežinau, kaip ji sureaguotų, kai tas markeris būtų didelis?(tfu,tfu,tfu...) Ji dabar įsitikinusi, kad jau viskas - gydymas baigėsi, tai tą puse metų, kai gydytoja sakė, kad vaistukų nebegalima lašinti, ji bus visiškai sveika...

Gero vakarėlio.