Man 30 metų. Vaikui šešeri. Gyvenam nuo algos iki algos. Apie geresnį gyvenimą (iš finansinės pusės) nebesitikim

. Bet planuojam antrą vaikelį. Gal kitom pasirodys ir kvailystė, su tokiom pajamom planuoti, bet man ne. Noriu antro, vaiko, noriu kad mano vaikas neaugtų vienas, noriu, kad neliktų vienas kai mūsų (tėvelių) nebebus. Juk neatstos brolio ar sesers nei vienas draugas. Esam pokolkas sveiki, darbo nebijom, tai ant tos duonos kaip nors sukrapštysim.
Mano pirmajam daug pinigėlių neišleidom. Rūbelius pirkaus padevėtuose, patikėkit naujagimiam drabužėlius pirkau po 0,50-1 Lt

, lovytę padarė vyras, na nebuvo ji kažkokia su pribambasais

, bet medinė, saugi. Vežimėlį paskolino sesuo

. O jei nebūtų iškur pasiskolinti, tai būtųmėm pirkę padevėtą, čiužinuką pirkom naują, nes jam davė pinigėlių busima babytė

. Pati nemaitinau, t.y. bandžiau maitinti, bet po 2 savaičių man gydytoja pasakė, kad mano vaikas marinamas badu

, ir gali būti, kad mano pienas nemaistingas (kol nepasipiktinot paaiškinsiu, nei mano mama, nei sesuo nemaitino vaikų savo pienu, gal paveldėjimas), pasiūlė pirkti mišinukus, net pasakė kurie yra geri ir nebrangūs. Sauskelnes pirkau "Pampers", jos man kažkaip patikimesnės atrodė. Sauskelnėm ir mišinukams, per mėnesį išleisdavau 200 Lt

. Drabužėlius skalbiau rankomis, parduotuvėse yra pirkti tokių muilo drožlių, jos nebrangios ir nealergizuoja

. Nuo pilvo pūtimo pirkau pačius pigiausius vaistukus (Babinos) jie neskanūs, bet veiksmingi 100 %, ir užtekdavo tik kelių lašų, ne taip kaip Espumizanas ar pan. Išsivertėm. Tai tikiu kad ir dabar ištversim.
Apie antrą vaiką ir anksčiau galvojom, bet kažkaip laukėm geresnių laikų, bet...