Natūralus gimdymas šiuolaikinių moterų akimis

Jeigu nusiteiksite, kad tokia esate, patipaciausia, tai tokia ir busite
Jusu intuicija pasakys, kaip tai padaryti.
Nesvarbu, zindysite, ar ruosite misinuka. Ji paruosti irgi galima skirtingai: vienos tai daro su meile, kitos bylekaip Prisipazinsiu atvirai del savo nuotykiu.. Stai, mane uzkniso tetos bliaunantis vaikas, kuri paliko mano prieziurai.. na buvo taip.. ne mano vaikas ir viskas, o svetimus as myliu tik kokia valanda, kol jie juokiasi, mane buciuoja ir zaidzia .. iki pirmo apsikakojimo , na ir misinuka ruosiau atbulais dantimis , jis valge misinuka ir bliove. Tada ispyliau, nes galvojau, kad kazka netaip padariau. Paziurejau i jo liudnas alkanas akis ir sakau: Zinai chebrante, tu man patinki kai esi toks ramus ir akys tavo tokios liudnos. Davaj as tau cukriuko ipilsiu biski. Na tas zinoma susidomejo, as to cukriuko ipyliau 1-2 gramus. Bet uztat procesas buvo su meile.. Na tuo momentu as jam norejau padaryti ka nors gero, nes tos liudnos akys... ai buvo toks protrukis, kurio matyt uzteko, kad jaucia simpatija man ir praejus 12 metu po to ivykio.
Bjauri as pussesere, bet kaip nekeista, kazkodel visi vaikai butinai nori su manimi buciuotis Na ir jis po sekmingu pietu, kurie ji taip sudomino, kad prase dar, mane visa islobzalino kaip rusaite kazkokia cia parase... Na isbuciavo Priestaringi jausmai. Bet faktas, kad kaip ir mes, vaikai yra nenuspejami, o mes, moterys intuityviai mokame jiems patikti arba ne is pirmo zvilgsnio ir iki grabo lentos. Cia dabar kalbu ir apie savus ir apie svetimus
As mano poziuris siuo atveju yra siuolaikinis? Manau taip.

Visi trys mano vaikai buvo padeti anr krutines po gimdymo ir per keliolika minuciu surasirasdavo maisto . Skirtinguose Vilniaus gimdymo namuose, ligoninese. Nereikia bla bla, jei nezinot.

Ziuriu, tema patapo apie maitinima.

Natuke, o kaip paaiskintum tai, kad nei manes kas moke, nei pati ko mokiausi apie zindyma, o problemu neturejau. Ir pirma vaika po gimdymo maciau retokai, nes pati buvau nusilpus. Ir nieko. Ir isoriskai nesu panasi i motina-maitintoja. Niekad absoliuciai jokiu problemu neturejau del maitinimo. Lieku prie nuomones- jei duota, tai duota. O jei neduota, tai nereikia parintis- misinukai yra siuolaikine iseitis.

Na idejus trupuciuka mamytes meiles ruosiant ir pateikiant , manau, kad taip

o kam save graužti jei jūs stengėtės padaryti viską, kad žindyti? graužtis turėtų tos, kurios specialiai nežindo ir save teisina jei jūs stengėtės dėl savo vaiko, o pieno nebuvo-tai sėdėkite sau rami Aišku, aš tikrai nusivilčiau jei man staiga dingtų pienas, bet tikrai savęs negraužčiau, nes žinočiau, kad viską padariau...o tiesa, turiu knygelę apie relaktaciją ten rašoma, kad moterys netgi negimdžiusios gali pienelio įsigyti savo krūtyse tai vėlgi, procesą netgi atkurti galima

Aš visus 4 maitinau ir tebemaitinu mažylius, bet galiu pasakyti - man pasisekė, ypatingai su pirmagimiu, nes neturėjau žiniu, bet kai ką dariau gerai intuityviai, o dar ir mano mažylis pasirodė labai kantrus - neatsisakė kruties nei dėl primaitinimo ligoninėje, nei dėl mano žaidimo su buteliuku. Galėjo viskas būti kitaip.

Na gerai, grįžtam prie temos

Tai kaip mamytes apibūdina natūralų gimdymą?

Savo apibūdinimą parašysiu šiek tiek vėliau, kai turėsiu porą laisvų minučių.

Pastoti irgi visos gali, juk visos turi gimdą, kiaušides ir t.t. , tik kažkodėl kaikurioms reikia dirbtinio apvaisinimo procedūrų, o kartais ir jos nepadeda . Pagimdyti pačios irgi visos gali, juk visos turi tam reikalingus gimdymo takus, o ir hormoną oksitociną kiekvienas organizmas gaminti privalo, bet kažkodėl vis dažniau, jei gimdymas ir savaime prasidėjęs, reikią lašinti skatinamuosius arba gimdymą užbaigti CP Tas pats ir dėl pieno..
O kalbant apie relaktaciją, man užteko paskaityti šio mėnesio "Tavo vaikas" žurnalą. Ten apie tai rašyta, o labiausiai mano dėmesį patraukė mintis, kad įsivaikinus vaiką, norint sukurti tvirtesnį ryšį tarp "naujos" mamos ir jo, reikia pradėti maitinti (relaktacija), o tai užsienyje buvo daroma su 10 metų vaiku Čia man atrodo jau iškrypimas, gal net seksualinis , kuris gali ateityje turėti įtakos ir vaiko psichikai, juk jų net nesieja kraujo ryšys... Aš 10 metų jau į bernus kartais pažvegdavau, o čia man "papą" grūstų pažįsti Bandau įsivaizduoti, kaip mano sūnus 5 metų atbėgtų ir prašytų "mama, duok papą"
O dabar galit mane užmėtyti pomidorais..

pomidorais uzmetyciau ta vepla, kuri kaisioja papus kur nereikia ir kada nereikia As is viso nelabai suprantu, kam tas zindymas vaiko kad ir 3-4 metu? O gal tai kaip ir uzsiminete.. Kazkaip risasi su pacios mamos seksualiniu nepasitenkinimu Kito paaiskinimo nerandu.. Gal vyras jos netenkina taip kaip dera, o pasamoningai prisimindama glaudu rysi su vaiku, siekia ir toliau gauti bent jau is tokiu santykiu pasitenkinima? Manau, kad tas paaugusio "vaiko pririsimas" prie papo nera toks jau naudingas psichologinei vaiko raidai. Jus negalvojate, kad toks zindomas iki 5 metu sunelis paskui susikures seima tures rimtu problemu su zmona? Nes pasamoningai jaus glaudu rysi su savo motina, motina taipogi, ir to sunaus sutuoktine bus kaip penktas ratas prie vezimo. Beje, panasiai jauciausi, kai buvo gyva mano vyro mama. Nes ji buvo nerealiai prisirisus prie sunaus, nors aisku nezinau tu visu ju zindymo smulkmenu. Gal tai buvo siaip sau rysys. Bet siaip sau nieko siame gyvenime nebuna.

O dabar laiykitės, emilka, pomidorai skrenda ir i Jus Žinoma, ne nuo manęs

Mano manymu, maitinti pakanka iki 1-ų metų, paskui vaikas jau valgo visą suaugusiųjų maistą, tai kam jam žįsti krūtį? Kad nusiramintų? Tam yra čiulptukai. Kad jaustų mamos artumą? Manau artumą galima jausti ir nebūtinai apžiojus krūtį, čia jau nuo santykių priklauso..

Ir sorry, emilka, kad "apdergiau" Jūsų temą kalbomis apie kūdikių maitinimą

Cha! Argi pirma karta? Jus man parodykite geriau kurioje temoje jie i mane neskrido? Tegu meta, tik butu gerai, kad atsargiai ir i krepsi prie mano trobos, as nemegstu, kai maistas gadinamas. Mano vyras megsta mano toki viena tautini patiekala , tokia pomidoru marmaliene, kuria jam ruosiu. Tai turesiu kur panaudoti tuos pomidorus, adresa interesantems veliau uzrasysiu .
O siaip, jeigu rimtai, tai as ten parasiau visiskai atsakydama uz savo zodzius. Skaiciau viename vengriskame puslapyje apie tai, kazkuriame, dabar neprisiminsiu, netycia uztaikiau. Ir gana rimta straipsni, be ezoterikos. Vengriskai skaityti man sunkoka, panasi i mano gimtaja kalba, bet vis tiek skiriasi, gal kazka negerai supratau , bet pati esme ten neblogai buvo aprasyta ir ja tikrai suvokiu su visu rimtumu . O esme ir buvo, tas seksualinis nepasitenkinimas, kuris prasidejo nebutinai po gimdymo, jis galejo buti visos santuokos / draugystes metu. Logiskai pagalvojus ir pasitelkus ivairius psichologinius ir psichoanalitinius saltinius, kuriais disponuoju, vis labiau pradedu ta teorija gretinti prie tiesos..

dėl 10 metų vaiko relaktacijos - tikrai nesamone, persistengė teveliai Dėl savo vaiko žindymo... mamytes, pasidomėkit žmonijos istorjia - iki 20amžiaus žmoniems buvo būdinga žindyti ilgai, iki 3-4 metų, daug kur pasaulyje taip ir yra iki šiol. Pagal jus - žmonija tūkstantmečiais sirgo ir staiga atsiradus mišinėliui pasveiko?

Šiaip mes čia žiauriai offtopinam, bet jeigu temos autorei tinka, tai tiek to
Papildyta:

na pasakyčiau taip - duota daug daugiau žmonių, negu realiai žindo. Tik kažkam nereikia dėti pastangų, o kažkam reikia padirbėti. Čia kaip ir su čiulptuku - buteliuku - kažkam vaikas ir žindo ir iš butelio geria ir čiulptuką čiulpia, o kitoms - kartą ligoninėje primaitino ir kūdikis krūties nebeima . Dėl to (grįžtam prie temos) gera pradžia yra svarbu - turiu omeny buvimas kartu su mama iš karto, oda-odai kontaktas, pirmas pažindymas. Tai yra taip pat natūralios gimdymo patirties dalis

O dėl patirties - iš mano 4 gimdymu, per pirmą ir trečią kūdikis buvo trumpam padėtas ant pilvo ir greitai paimtas "sutvarkyti", per antrą - man neleido net prisiliesti, ketvirtą karta buvo su manim pirmas dvi valandas - nuogute, pridengta tik su vystyklu ir antklodėle. Pažindė per pirmą valandą tik paskutinį kartą.


Alabama, aš tikrai užjaučiu dėl tokios patirties. Linkiu, kad kitą kartą viskas būtų kitaip

Kadangi bus antras CP, tai kazin,ar bus kitaip.Nors bandziau su Markuniene vakar apie tai kalbetis, kas is to iseis-pamatysim.Skaudziausia buvo gulet nakti reanimaciojoj ir galvot, kad mano vaikas kazkur vienas ir kas darosi jo sirdutei.

Aniuta cia?

Na tiek to, zindymas, tai ne gimdymas, bet kazkiek susijes. Kazkaip isipaiso. Nors siulau vis tik truputi atkreipti demesi i tas musu dienomis aktualias problemas. Sumuojant viska, ka gavome siai dienai galiu drasiai pasakyti, kad naturalus gimdymas, tai gimdymas pasitelkiant priemones, kurios yra placiai naudojamos siuo laikmeciu ir kuriu deka gimsta sveiki fiziskai ir protiskai vaikai. Manau, kad nieko nepasikeite nuo senu laiku, tik zymiai sumazejo mirtingumas. Manau, kad kaip ir anksciau, taip ir dabar, dalis moteru turi tam tikru patologiniu, psichologiniu, fiziniu priezasciu, del kuriu negali gimdyti gimdymo takais, arba be nuskausminimo, be tu paciu prakeiktu laseliniu ir kateteriu, bet uz tai turi daugiau galimybiu, o mano akimis ir privalo pasinaudoti tuo, kas mums duota siandien, kad isvengtu rizikos prarasti kudiki arba visam gyvenimui susizaloti pati, arba dar blogiau, numirti.
Nesulaukiau argumentu is "etno" mamyciu, kodel tomis technologijomis neverta naudotis, matyt vis tikargumentu nera. Arba vis tik nemano, kad ju poziuris yra siuolaikines moters poziuris . Nei viena taip pat cia ir neparase, ka galvojo tada, kai atsisake vaziuoti gimdyti i GN ir kaip vertino galimas to uzsispyrimo pasekmes. Matyt ir cia lezuvis neapsivercia. Todel lieka tiketis, kad vis tik "etno gimdymas" (naujas patobulintas Emilkos terminas, reikia uzpatentuoti ) musu grazioje salyje taps greiciau retenybe force maeure atvejais negu mada. Ir dar lieka tiketis, kad po 2-3 metu kazkas nebandys ir is to valgyti duona. Ir dar meldziuosi, kad jeigu tas kazkas ir atsiras, tai turetu bent jau medicinini issilavinima. O dar labai tikiuosi, kad institucijos, atsakingos uz zmoniu gyvybes ir sveikatos apsauga iki to laiko sugalvotu protingas prevencines priemones, kad zmones, kurie neturedami tam tinkamo issilavinimo ir priimantys nauja gyvybe i si pasauli, galetu bent jau atsakyti uz tokios savo saviveiklos pasekmes.
Papildyta: