QUOTE(Subjektyvi @ 2009 02 02, 13:01)
Visas tas nelaimingas istorijas, kurias rodo media viešai, kasdien kuria, paišo, filmina krūva scenaristų ir istorijų kūrėjų. Šiaip tai pas mus viskas labai gerai, gražu ir visi išgyvena pakilimo laikotarpį. Nei skolininkų, nei nusigyvenusių nėra. Visas negatyvas tėra pigus PR'as.
Lyg to negatyvo nebūtų buvę prieš krizę - lietuviška TV nepažiūrima, spauda nepaskaitoma jau n metų, nes be drabstymosi purvais, kraujo, ašarų ir kaip viskas blogai ir bus dar blogiau daugiau nieko ir nepamatysi... Bent jau šitoj vietoj nieko nauja po saule...
QUOTE(AMELY @ 2009 02 02, 13:31)
Nežinau , kaip Jūs bet aš pavargau, pavargau nuo nuolatinio kabinimosi į gyvenimą. Juk rodosi darbas pastovus, neblogiausiai atlyginamas. Bet nėra pastovumo gyvenime, mane tai muša iš vėžių. Iš tiesų tai kartais nelabai suvokiu kiek aš galiu sau leisti išleisti. Juk sakykim turint biudžetinį darbą, kai kokias nuolatines pajamas taip neturėtų būti, o yra. Maistui skiri tiek ir tiek, mokesčiams tiek ir tiek, daktarams tiek ir tiek, draudimams...bet štai žiūri, kad kitą mėn viskas kažkodėl kainuoja jau kelis kart daugiau. Ir mane tiesiog siutina kai kurių analitikų kalbos - žinote reikia pradėti taupyti....

kad aš visą savo gyvenimą taupau. kai mano tėvai buvo jauni prisimenu, taupėm, mašinai, garažui, sodui, remontui. Dabar aš su savo šeima - vėl pasaka kartojasi. Ir kai koks analitikas (proktologas ne kitaip)pasako taupykite, tai aš peržiūrėjus rezervus galiu pradėti taupyti tik savo svajonių sąskaita (vietoj dviejų pasvajojimų pasvajosiu vieną kartą) būsiu pasitaupius.....
Kodėl taupymas yra blogis? Taupiau prieš krizę, taupau per krizę ir esu tikra, kad taupyčiau net laimėjusi milijoną. Pinigai iš niekur neatsiranda
O dėl taupymo svąjonių sąskaita, tai asmeniškai aš savo svajones derinu su realiom galimybėm ir jokio konfūzo. Kam graužt save dėl to, ko niekada negalėsi sau leisti

Apskritai gyvenime siekiu tik to, ką galiu pasiekti pagal savo galimybes
Dar viena problema, kad dauguma žmonių savo laimę ir svajones sieja tik su materialine gerovė. Laimė - išmokti gyventi čia ir dabar, o ne svajoti apie nepasiekiamus dalykus.
O grįžtant prie krizės, tai niekas, manau, neabejoja, kad ji yra. Net tie, kurių ji nepalietė. Esmė - žmonių laikysena per krizę. Ar mobilizuotis ir lengviau ar sunkiau ją įveikti, ar nuolat šaukti, kad blogai, bus dar blogiau ir nė piršto nepajudinti, kad būtų geriau