Infliacija auga, ekonominė krizė artėja

o čia jau drįsčiau paprieštarauti
paskaityk laikraščių antraštes prieš 2 metus, ir paskaityk šiandien.
nejaugi neįžiūrėsi skirtumo?

Jei ne, tai man truputį tavęs gaila - metai praėjo, o nieko gero juose nepamatei... Ir kas čia dar apie pozityvizmą kalba?




ir kokiu būdų čia taip sugebi diagnozuoti , kurie mobilizuojasi, o kurie šaukia ir nė piršto nejudina?
Žinok kai kas judina ne tik pirštus, bet ir smegenis, ir kojas bei rankas. Ir ne vakar pradėjo, o prieš 1,5-2 metus... O dėl laikysenos: krizės neįmanoma paneigti, nuo jos pabėgti, todėl geriausia ką gali padaryti - atidžiai sekti jos eigą, vertinti prognozes, ir jų pagrindu daryti ėjimus. Bet kad to pasiektum , pirmiausiai turi pažiūrėti tiesai į akis ir pripažinti su kuo susidūrėme. Ir nebijoti sau garsiai to pasakyti.

Neklysta tik nieko nedarantys

Įžūrėčiau, jei žiūrėčiau - top temų sąrašą papildė dar viena - KRIZĖ


Čia ne diagnozė - faktas


Čia sutinku

Jeigu chirurgai tokia logika ir strategija vadovautųsi, tikriausiai retas po narkozės atsibustų ir oi kiek atsakomybės už savo klaidas būtų iš jų pareikalauta. O čia valstybė ir žmonių likimai, niekis, darysim kaip šauna į galveles, o paskui tik ups nepavyko

Bet gi jie taip pat realiai mokosi iš praktikos, ar ne? Neveltui tikri profesionalai neleidžia sau išeiti net kelių mėnesių motinystės/tėvystės atostogų, nes praranda kvalifikaciją..

jo... aš tai manyčiau viskas prasidėjo nuo JAV. Reikejo jau tada susimastyti kai doleris pradejo taip stipriai smukti...

Ne į temą- bet gal žinot:
ar reik imant verslo liudijimą ( dirbu ir moku mokesčius) mokėti 9 % PSD?

Mergaites, gal uzdarom visas temas, kur kalbama apie krize? Nuo to gi mums patiems blogiau. Ir pats laikas butu pradet kontroliuot ziniasklaida, ji tik i depresija silpnesnius zmones varo.

Tai bus kaip komunistų rožiniais laikais, kai tuomet nebuvo sekso, prostitučių, narkotikų, neįgalių ir kokakolos. Cenzūruojama informacija ir kas antras KGB darbuotojas, sekantis betkokius info "nesutapimus".

Bet gyvent geriau buvo:)
O dabar kas is to, kad visur aplinkui krize? Nuo to jinai nesumazeja ir net nesisprendzia.

Taip, sutinku, gyventi buvo geriau būtent saugumo prasme. Buvo saugu gyventi, išlesti vaiku į kiemą ar paleisti pradinukus važiuoti viešuoju transportu vienus į mokyklą mieste su keliais persėdimais.

7 mitai apie krizę


ištrauka:

Mitas #2: Krizę sukelia pesimistai.

Arba pasak “optimistų”, krizė yra tik mūsų galvose. Tai aišku perša loginę išvadą, kad jei visi susitarę imtume galvoti pozityviau, ji išnyktų savaime.

Šis teiginys turi išties gerą pagrindimą, tačiau nepakankamą. Sukryžminus ekonomiką ir psichologiją yra gaunamas įdomus hibridas - lūkesčių ekonomika. Kai žmonės yra nusiteikę pozityviai, tiki ateitimi, tai jie labiau stengiasi, labiau linkę rizikuoti ir išlaidauti. O kai daugiau perka, verslas daugiau uždirba, valstybė surenka daugiau mokesčių. Gaunasi teigiamas ratas, kuris pats save skatina. Ir atvirkščiai: kai žmonės mato niūrią ateities perspektyvą, jie linkę mažiau investuoti ir išlaidauti. Tai automatiškai mažina įmonių gaunamus pelnus, jos mažina darbuotojų skaičių, šie netekę darbo dar mažiau išleidžia ir t.t. Vėlgi gaunasi uždaras ratas, tik į kitą pusę.

Klausimas išlieka - kodėl iki šiol teigiamai savo perspektyvas vertinę žmonės staiga pakeičia savo nuomones? Kodėl jie pradeda įsikalbinėti sau krizę?

Ekonomikos teorija negali tiksliai sutarti, kas vis dėlto tai sukelia. Yra daug paaiškinimų: netinkama fiskalinė politika, perprodukcija, išorės veiksniai (karas, resursų trūkumas). Tačiau tikrai ne pavieniai pesimistai. Jų visada yra visuomenėje - netgi kai ekonomika išgyvena stiprų pakilimą.

Žvelgiant iš gyvenimiškos perspektyvos, tai nutinka dėl visai paprastų dalykų: verslui bankas nebeduoda paskolų, pardavimai ir pelno marža mažėja, valstybė kelia mokesčius. Darbuotojams - atlyginimai nebedidėja, produktų ir paslaugų kainos auga, šienauja bedarbystė. Esant tokiems veiksniams sunku išlikti optimistišku, todėl dauguma žmonių iš naujo įvertina savo ateities perspektyvas, kurios dabar jau nėra labai teigiamos.

O jei vis dar abejojate dėl etatinių pesimistų - pagalvokite kokį svorį klestinčioje ekonomikoje jie iš tiesų sudaro? Beveik nulinį. Nes jie juk pesimistai: jie nespėja, bijo pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis. Tai kaip jie sugebėtų nuversti nuo bėgių visą ekonomikos traukinį?