Sveiki,
Atėjo metas, kad noriu mažos mielos butybės namuose , išsistudijavau visų mažų šunyčių veisles ir apipyliau savo klausimais veisėjus ir apsistojau ties chihuahua... bet viena problemėlė, ar verta įsigyt augintinį žmonėms sergantiems depresija? Šiuo metu jau esu išsikapsčius iš tos duobės, bet dirbu tokioj aplinkoj, kur vienas kitam pasiryžę gerkles perkąst, todėl yra tikimybė, kad man vėl pablogės.
Žinai, aš irgi sergu depresija. Ir ne dėl aplinkos, o greičiausiai paveldėjau . Gydausi senokai ir nuolat. Įsigijau dar du šuniukus ( auginu dar kieminuką). Galiu užgarantuoti, kad jie mane gydo. O aš juos be proto myliu . Mano šunys ilgaplaukiai, reikalaujantys nuolatinio tvarkymo, priežiūros, dėmesio, ir keista....man labai patinka su jais "cackintis" . Nusiraminu, susikoncentruoju . Dar. Aš nugalėjau auditorijos baimę . Vedu juos į parodas, pati išstatinėju . Mano gydytoja labai laimina šį mano naują hobį- šuniukus . Gulėjau ligoninėj, tai gydytoja net skatindavo, kad vyras į palatą kasdien man atneštų šunelius .
QUOTE(tukslis @ 2008 11 30, 14:47)
Sveiki,
Atėjo metas, kad noriu mažos mielos butybės namuose , išsistudijavau visų mažų šunyčių veisles ir apipyliau savo klausimais veisėjus ir apsistojau ties chihuahua... bet viena problemėlė, ar verta įsigyt augintinį žmonėms sergantiems depresija? Šiuo metu jau esu išsikapsčius iš tos duobės, bet dirbu tokioj aplinkoj, kur vienas kitam pasiryžę gerkles perkąst, todėl yra tikimybė, kad man vėl pablogės.
Atėjo metas, kad noriu mažos mielos butybės namuose , išsistudijavau visų mažų šunyčių veisles ir apipyliau savo klausimais veisėjus ir apsistojau ties chihuahua... bet viena problemėlė, ar verta įsigyt augintinį žmonėms sergantiems depresija? Šiuo metu jau esu išsikapsčius iš tos duobės, bet dirbu tokioj aplinkoj, kur vienas kitam pasiryžę gerkles perkąst, todėl yra tikimybė, kad man vėl pablogės.
Jei Jūsų atsakomybė didesnė už depresijos jėgą - tuomet verta. Nes kasdien, kokia bebūtų savijauta, reikės šuniuką maitint, paglostyt ir į lauką išvest. Iš kitos pusės - jei atsakomybė išties yra, tuomet manau gali ir padėt depresija sergančiam žmogui, nes jis bus priverstas keltis iš lovos, išeit iš namų nors kelioms minutėms, o šuniuko ištikimos akys irgi kelia nuotaiką
QUOTE(IngaU. @ 2008 11 30, 15:04)
Jei Jūsų atsakomybė didesnė už depresijos jėgą - tuomet verta. Nes kasdien, kokia bebūtų savijauta, reikės šuniuką maitint, paglostyt ir į lauką išvest. Iš kitos pusės - jei atsakomybė išties yra, tuomet manau gali ir padėt depresija sergančiam žmogui, nes jis bus priverstas keltis iš lovos, išeit iš namų nors kelioms minutėms, o šuniuko ištikimos akys irgi kelia nuotaiką
ir šiaip dar pridėčiau, kad padės tik prie lengvesnės depresijos formos, nes visgi ypač, jei tai yra maža, dekoratyvinė veislė, o ne koks natūralią atranką praėjęs, laukinio gyvenimo užgrūdintas beveisliukas, tai būna, kad auginant ne tik vien malonumus patiri, bet ir ašaras lieji ir visaip būna... taip, kad čia turėtų būti gerai apgalvotas sprendimas
Šiaip tai yra faktas, kad bet koks augintiis-šuo, katė, papūgėlė kas bebūtų tikrai padeda sergantiems depresija.
QUOTE(zay @ 2008 11 30, 21:30)
Šiaip tai yra faktas, kad bet koks augintiis-šuo, katė, papūgėlė kas bebūtų tikrai padeda sergantiems depresija.
.
Dėl atsakomybės, tai draugai juokauja, kad ji pas mane ne įgyta, bet įgima jie visada, kai turi reikalų man palieka globot augintinį, todėl žinau, kad kartais pridaro bėdų. o dvejoju dėl to kas bus jei vis dėlto užplaukus juodai dienai apleisiu šuniuką, nesinori skriaust gyvulėlio, o gal kaip tik, kai užgrius įvairios bėdos, jis padės nepult į depresiją
QUOTE(tukslis @ 2008 11 30, 21:13)
Dėl atsakomybės, tai draugai juokauja, kad ji pas mane ne įgyta, bet įgima jie visada, kai turi reikalų man palieka globot augintinį, todėl žinau, kad kartais pridaro bėdų. o dvejoju dėl to kas bus jei vis dėlto užplaukus juodai dienai apleisiu šuniuką, nesinori skriaust gyvulėlio, o gal kaip tik, kai užgrius įvairios bėdos, jis padės nepult į depresiją
Aš pritarčiau daugelio nuomonei, kad sulaukus blogų dienų, šuniukas privers keltis ir eiti tolyn. Jo mylinčios akys kasryt pasitinkančios, tik pramerkus akis, švelnus lyžtelėjimas.. Kad ir kokia savijauta bebūtų skatins nors kiek atsiriboti nuo problemų
Man irgi daugiau į tą pusę, kad nusipirkus šuniuką blogiau nebus... dar pora savaitėlių pamąstysiu ir jei tebebus ryžtas grįžus iš atostogų pradėsiu ieškot sau draugo
Aš pritariu, kad šuniukas padeda. Pati turiu mažą šuniuką. Man dažnai rytais durnumas užeina. Pramerkiu akis ir galvoju, kad neisiu į tą mokyklą, visi manęs ten nekenčia ir aš jų nekenčiu. Kas atsistiks, jei ir nenueisiu šiandien, bet tada prisimenu, kad turiu šuniuką, kad turiu jį išvesti pasivaikščioti į lauką. Tada pagalvoju, kad kas nors pamatys mane iš mokyklos, o gal net klasiokė ar klasiokas, kad nesergu, šunį vedžioju ir neinu į mokyklą. Tada man nėra kur dėtis ir einu į mokyklą. Dažnai man taip būna.
Bet siūlau įvertinti ir tą aplinkybę, kad šuniukai, deja, mus palieka anksčiau nei norėtųsi ir per greitai...
Kaip tada bus su depresucha?
Atsigauti mėnesio nepakanka
Kaip tada bus su depresucha?
Atsigauti mėnesio nepakanka
QUOTE(Tippa @ 2008 12 02, 14:21)
Bet siūlau įvertinti ir tą aplinkybę, kad šuniukai, deja, mus palieka anksčiau nei norėtųsi ir per greitai...
Kaip tada bus su depresucha?
Atsigauti mėnesio nepakanka
Kaip tada bus su depresucha?
Atsigauti mėnesio nepakanka
užtaigi... o jei dar neišgyvena iki senatvės... maža kas... sveikiausius žmones tada užpuola depresija, o ką kalbėti, kai jau ligonis...
gyvenimas sudėtingas............