Pasyvus namas

nelengvos dienos prekybininkam atejo, kai reikia sugalvot nors viena gera sakini apie parduodama preke ne to nesugeba padaryt

Atsiprasau, kad dar labiau pakurstysiu jusu pykti, bet siuo metu jau yra projektuojami ir statomi namai, kurie sutaupo 100% ne tik sildymui, bet ir apsvietimui, bet kitiems resursams naudojamos energijos, o kartais netgi pagamina jos daugiau nei suvartoja! Tokie namai vadinasi zero energy house, kaip pvz.: http://www.zerohouse.net/

Tik nereikia cia lial lia

Girdejau, vienas per televizija skiedzia, kad namas toks siltas, kad elektros energija atgal i tinkla pavarysit, tipo dar uzdirbsit .
Dekui uz tokia investiciju galimybe
Tik kodel nesakot, kad ten tos inovacijos visai kitus finansavimo saltinius turi, nes remiamos ivairiausiu programu.
Ir visai nepikta, o greiciau siek tiek gaila tos visos jusu prekybos taip zemai kritus, is tos nevilties visokius marazmus cia varot

Na as ne pardavejas, o statybininkas ir su jokia imone sasaju neturiu. Bet buti taip kategoriskai neigiamai nusistacius nesiulyciau. Pasyvus namas yra realus dalykas, bet ten labai daug niuansu. Procentais jokiais as nematuoju. Nes procentai yra vadybinis dalykas ir skirsis ziurint su kuo lyginam. Tai istisa koncepcija, o ne puse metro putplascio ant sienos. Reikalinga ir tinkama namo architektura, apgalvotos ir tinkamai panaudotos medziagos, labai kruopstus apsiltinimas, teisingas ir efektyvus vedinimas, saules/vejo energijos panaudojimas ir taip toliau ir pan.
Ziema katilo kurimas neturi buti daznesnis nei karta per 3d, nes namas neturi isvesti. Ir isviso, KK katilines galima butu atsisakyti, jei iskarto projektuojates ir statot pasyviam artima nama. Savo nama irgi siek tiek keiciu dabar statybu eigoj, nes kai dariau projekta buvo suprojektuota nepakankamai. Nieko, papildysiu ir sieksiu, kad jis taptu kuo artimesnis pasyviam.
Ir visi tures judet sita linkme, neisvengiamai. Tiesiog vieni tai suvoks anksciau, o kiti veliau.

Merginas ko gero labiau siutina tai, kad bandoma foruma panaudoti kaip skelbimu lenta . Taip galima ir pacia ideja sukompromituoti .

Nesu didelis Pasyvaus namo salininkas. Deka idejos kureju/pradininku ir entuziastu, si koncepcija placiau paplito tik Europoje. Vargu ar daug lietuviu pavilios perspektyva paversti savo nama konvekcine krosnimi- tai sunkiai dera su komforto savoka. Taciau daugelis elementu tikrai patrauklus, ir placiai taikytini statyboje. Be to neverta pamirsti- ruosiamas EU komisijos nutarimas (gerai, kad kol kas tik rekomendacinio pobudzio), kad nuo 2011 visi pastatai (pradedant viesu WC) butu statomi pagal sia sistema (jei nepasirenkamos kitos alternatyvos, pvz. 0 Energy).

Nors ir kitais sumetimais, taciau teko nemazai pasidometi Pasyviu namu. Pacioje EU daugeli namu, kuriuos vadina Pasyviais- tera idejos remiksas. Tai ka teko stebeti pas mus- greiciau remikso remiksas. Gal but daugiau tikru sios koncepcijos entuziastu atsiras po 2011 m. Iki to laiko reikiamu kokybisku statybiniu medziagu ir irangos gamintojai planuoja isikurti Lietuvos pasoneje (jei siu planu nepakoregavo krize), kas zenkliai atpigins Pasyvaus namo statyba.

0 Energy koncepcija plinta nepalyginamai spartesniais tempais. Is esmes tai Pasyvus namas (atsisakius siai koncepcijai budingu krastutinumu) + energijos gamybos technologijos is atsinaujinanciu istekliu. Pasaulyje vis daugiau investuojama i alternatyvias energijos gamybos technologijas, kurios kasmet pinga ir tampa vis efektyvesnemis.

Superita visiskai teisi del "ivairiausiu programu". Deja, eilini karta ka issirinkome, ta ir turime (tik kad rinktis nebuvo is ko!) . Lietuva iki 2020 m. atsinaujinanciu istekliu panaudojime turetu pereiti nuo 9 proc. prie 23 proc. Vargu ar kas tiki, kad taip ir bus. Kol EU komisija neprades bauduoti, niekas nepajudes- niekam is valdzios vyru tai nerupi.

Lietuviams patiems vertetu maziau optimistiskai zvelgti i ateiti, bei nustoti gyventi tik sia diena. Visu misku sukurenti tikrai niekas neleis, o iskasamo kuro ateitis- tamsoka. Alternatyvos reikalauja investiciju, kurios be valdzios paramos sunkiai isivaizduojamos. Visi pamirsta apie Lietuvos isipareigojimus del CO2 ismetimo mazinimo. Visai logiska, kad vis mazejantis limitas bus nukreipiamas pramones reikmems. Kaip bus "smaugiami" lietuviai? Tereikia pasizvalgyti po Europa. Atsiras vis augantys "kaminu" mokesciai, o visas degimo metu isskiriantis CO2 kuras bus papildomai apmokestinamas (10- 25 % jau artimiausiu metu pagal EU nutarimus).

Musu vadu pasiteisinimai, kad nera lesu taipogi keistoki, ir rodo, kad jie nelabai supranta ka daro. Pries apsispresdami del naujos AE statybos, niekas nepasidomejo, kodel Vokietija per tiek laiko nepastate ne vienos, o lesas nukreipe "100.000 stogu" programai. Taipogi niekas nepasidomejo, kiek TWh elektros per 2007 m. buvo pagaminta deka sios programos Vokietijoje, ir nesulygino su numatomu naujo IAE bloko galingumu.
Ne visur ir lesos reikalingos- kartais pakanka ir geru noru. Vien tik pakeitus detaliuju ruosimo ir projektavimo nuostatas- tai butu didelis zingsnis i prieki (sumazintu neisvengiamu investiciju poreiki ateityje). Patys zmones jau siandien galetu pasidometi siuo klausymu.

Internetas bent jau rašo, kad statybinių medžiagų pasirinkimui nėra didelių apribojimų. Net ir pasyvų namą statant nėra reikalavimo iš vidaus sienas putplasčiu padengti



Jei būtų už tą pačią - daug norinčių atsirastų Kaip tik šiuo metu derinu šilto (nerašau pasyvaus, nes atmečiau šią idėją kaip neatsiperkančią) namo projektą. Pastebėjimai - šiluminį izoliacija "kabinasi" ant kornstruktyvo, kuris irgi turi būti paskaičiuotas tokiam izoliacijos storiui. Šildymo sistemos išmesti nerizikuoju - bus židinys. Nes prie mano paskaičiavimų, jei dvi savaites lauke bus -25 ir mažiau, rekuperatoriaus neužteks. O ekstremaliomis sąlygomis (pvz. dingus elektrai) rekuperatorisu neveiks. Ir iš viso aš rinkausi ne rekuperatoriu, o ŠS sprendimą.


Suprojektuoti nėra sudėtinga - informacijos internete šia tema labai daug. Vienintelis dalykas, kurio neradau korektiškai aprašyto, kaip Lietuvos sąlygomis reikėtų daryti pamatą. Tai jei pasidalinsite, kokius variantus siūlote - labai būčiau dėkinga O projektą aš pasirinkau kartotinį, kuris su minimaliais pakeitimais pilnai atitiko pasyvaus namo reiklavimus.
Realių skaičių ir ataskaitų iš statybų aikštelės būtų smagu sulaukti. Nes mūsų statybos gali ir likti projekto stadijoje laukti geresnių laikų

Pasyvaus namo pamatai gali buti ir juostiniai ir greztiniai, taciau efektyviausia kogero butu irengti vientisa gelzbetonine plokste. Gruntas po namu islyginamas, ant jo dedamas specialus termoizoliacijos sluoksnis ir ant virsaus liejamas vientisas gelzbetoninis pagrindas. Tada ant virsaus statomas namas ir isoriniu sienu termoizoliacija sujngiama su po namu esancia termoizoliacija, taip nelieka salcio tilteliu.

Ačiū už atsakymą.

Skaičiau visą informaciją, kiek radau, apie tokio tipo pamatus (pamatų plokštė, atrodo lietuviškai būtų). Bet taip ir neradau atsakymo, ar galima ją naudoti pasyviam namui Lietuvos sąlygomis. Rastuose techniniuose brėžiniuose rodoma, kad tokio tipo pamatus nuo iškilojimo saugo du faktoriai - sausas gruntas po namu (daromas drenažas) ir pliusinė temperatūra (susidaro dėl šilumos nuostolių iš namo). Ten netgi buvo nurodyti apribojimai, kokio storio šiluminė izoliacija gali būti naudojama. Pastorinus izoliaciją po padu iki pasyvaus namo reikalavimų ir sumažinus iki minimumo šilumos nuostolius į gruntą atsiranda peršalimo galimybė, o tada net ir nedidelė drėgmė gali sukelt nemažai problemų
Tiesa, čia teoriniai apmąstymai. Kadangi konstruktorių, kurie ramia ranka ant tokio sprendimo pasirašytų, nesuradau, tai ko gero linksiu prie juostinių.
Bet būtų labai įdomu sužinoti, jei visgi praktikoje pritaikytumėte pamatų plokštės sprendimus pasyviam namui.

kiek zinau, pasyvus, TIKRAS pasyvus, negali buti su tokio dyzdio laingais, kaip kad sitame variante. visos vitrinos, kiti dideli langai turi buti pamirsti norint tureti tikra pasyvu nama.

ne visai taip panaudojami garai. Jie nepatenka į rekuperacinę sistemą, o tik sušildo šaltą orą, paimtą iš lauko ir jau pašilusį po žeme.

Tekstas ne koks - nes vertinys

Idėja
Pasyviojo namo technika remiasi tam tikrais principais, o ne griežtomis projektavimo taisyklėmis. Tai tokie principai:
• Gamtos panaudojimas. „Pasyvusis saulės modelis“ – tai pastato paviršiaus ploto mažinimas ir langų nukreipimas į pusiaują (į pietus Europoje), siekiant padidinti saulės apšvietimą.
• Apšiltinimas. Ypač efektyvus apšiltinimas sumažina šilumos nuostolius per sienas, stogą ir grindis. Ypatingas dėmesys skiriamas „šilumos tiltų“, t. y. mažų plyšelių pastatuose, pro kuriuos išeina šiluma, šalinimui.
• Modernūs langai. Pasyviuosiuose namuose dedami trijų kamerų langai su specialia danga, pripildyti tokių dujų, kaip argonas arba kriptonas. Apskritai į pietus nukreipti pasyviojo namo langai Vidurio Europoje net ir viduržiemyje turėtų sukaupti daugiau šilumos nei prarasti.
• Grynas oras. Siekiant palaikyti oro kokybę ir sulaikyti pakankamai šilumos, apsieinant be įprastinės šildymo sistemos, naudojamos mechaninės ventiliacijos ir šilumos kompensavimo sistemos. Tam galima naudoti ir požeminius vamzdžius, kurie žemės šilumą perduoda į orą arba atvirkščiai, kad šildytų arba vėsintų ventiliacijos sistemos įsiurbiamą orą. Tokiu būdu taip pat užtikrinamas nenutrūkstamas gryno oro tiekimas.
• Sandarinimas. Užtikrinama, kad visos pastato sandūros būtų visiškai užsandarintos, taip mažinant šilto arba vėsaus oro, galinčio sklisti per pastatą, kiekius ir leidžiant mechaninei ventiliacijos sistemai kompensuoti šilumą, prieš išleidžiant orą į išorę.
Skirtingiems Europos klimatams reikia įvairių metodų.
Kopijuota iš interneto platybių

klausimas- rusys labai didelis minusas galvojant apie "silta" nama?

skaiciau ir akimis klapsejau, nu kaip zmones sugeba 100 Lt spalio menesi elektrai isleisti, tai nesuprantu, o dar greziant 2 savaites
mes bute be jokio vandens sildymo ir negrezdami panasiai per mensi isleidziame