Mergytės Patricijos gimimas - Gimdymo istorijos

Nežinau net nuo ko pradėti.Tikriausiai nuo pačių pradžių.

Naujųjų metų naktis. Šalia manęs naujasis mano žmogus.Širdis baigia užgyti nuo ką tik įvykusių skyrybų.Kaip visada lygiai 12 val nakties,sproginėjant fejerverkams sugalvoju norą: noriu normalios šeimos,mylinčio vyro ir vaikų.Pasirodo ne viena aš to panorėjau.

Mečiau gerti KT.Sausio mėnesį praleidau pas ginekologus ir su krūva vaistų.Pasirodo iš kažkur pas mane atsirado toks dalykas kaip ureaplasma,grybelis ir dar kažkoks uždegimas.Visą mėnesį geriu antibijotikus.Vasarį pakartotiniai tyrimai parodo,kad viskas gerai.Ta proga prisiperku ovuliacijos testų ir laukiu,kada gi prasidės mano ta O.Pagaunu tas dienas ir gręžiu MB kiek galiu,kad tik užsikabintų.

Prasideda laukimas.Po savaitės pasidarau NT – nieko.Nusiviliu ir visiškai pamirštu laukimą.Visiškai nekreipiu dėmesio į mieguistumą,net nežinau,kad tai gali būti požymis.Vieną rytą darbe berūkant ir begeriant kavą nerealiai supykina,skrandis pasidaro sunkus.Širdį sukirba pirma mintis – užsikabino.Šoku į mašiną,nulekiu į vaistinę,nusiperku testą ir parlekiu atgal darban.Užsidarau tuolete,pasiusioju ir laukiu.Laukiu.Ir dar laukiu.O juostelė tik viena.NT įsidedu į kišenę ir kiūtinu į savo kabinetą.Ten dar kartą pažiūriu ir pamatau vaiduoklišką antrą juostelę.Pačią gražiausią pasaulyje.Toliau seka dar krūva testų ir visi jie teigiami.Džiaugsmui ribų nėra.MB negali patikėti.Abu laimingi.

Kovo 11 pradeda nerealiai skaudėti šoną.Man paranoja,kad galiu būt ne vietoj pastojus,nes skausmas tikrai nevaikiškas.Lekiam su MB į ligoninę.Nėštumas per mažas,matosi tik pūslelė,o viduj žirniukas dar per mažas.Paguldo ligoninėn stebėjimui.Skausmas pranyksta.Po trijų dienų paleidžia namo,bet žirniuko nesimato.Sekančią dieną po ligoninės pradedu kraujuot.Nulekiu pasitikrint privačiai.Viskas gerai,mano žirniukas jau matomas.Toks mielas mažas taškiukas puslytėje.Man jis pats gražiausias.Su daktaru pakalbam,kad kraujavimas gali būti susijęs su galimų mėnesių.Sekančią dieną kraujavimas liaunasi.Aš rami.

Prabėga mėnuo.Važiuoju darbo reikalais į Klaipėdą.Dar pagalvoju,kad šiandien turėtų būti mano antrosios mėnesinės.Nuvažiavus į vietą,pradeda kirbėt bloga nuojauta.Nueinu į tuoletą ir pamatau vėl kraują.Spjaunu į viską ir lekiu atgal Kaunan.Bliaunu.Skambinu savo giniui,kažkiek mane nuramina.Varau tiesiai pas jį į ligoninę.Ten prisijungia ir MB.Daro echoskopą.Aš stebiu daktaro veidą.O jis šypsosi.Atsuka man monitorių ir parodo mažą žmogutį ir plakančią širdutę.Aš devintam danguj.Abu su MB kaip ant sparnų.

Toliau viskas klostosi kuo puikiausiai.Jokių kraujavimų,jokių pykinimų.Svoris auga kaip ant mielių.Ginius prognozuoja nemažą vaikiuką.Lytis neaiški.Pradžioj mergaitė,paskui lyg ir berniukas.Drabužėlių prisipirkau ir ružavų,ir žydrų.Dėl visa ko.

Nėštumas artėja į pabaigą,skauda visus šonus.Visgi negerai tiek daug svorio priaugt-32kg. Aš ir MB įsitikinę,kad gimdysiu anksčiau bent dviem savaitėm.38 nėštumo savaitę aš jau vos judu.Braška visi šonai,skauda šonkaulius,dubens kaulus ir dar biesas žino ką.Veiksmo jokio.Aš negimdau.Laukiu.Ir vis laukiu.Stogas čiuožia.Panom SM pajuokauju,kad važiuosiu gimdyt,kai kris pirmasis sniegas.Sueina terminas 40 sav.veiksmo jokio ir žinoma dar nesninga.Vizitas pas gydytoją.Toniukai leliuko geri.Patikrina kaklelį – minkštas,sutrumpėjęs,praviras 2 cm.Tai kodėl blyn nevyksta veiksmas?Sutariam,kad jei neprasidės veiksmas,už keturių dienų skatinam.
Laikas slenka nežmoniškai lėtai.Kankina nemiga.Kasnakt stoviu prie lango ir vis kažko laukiu.Labai nenoriu,kad skatintų.Kaskart naktį nubudus,tikiuosi,kad nubėgs vandenys.Bet jie kaip nebėga taip nebėga.Priešpaskutinę naktį prienu prie lango ir pamatau sniegą.Bliaunu kaip vaikas.Na kodėl gi aš negimdau?

Taip ir nesulaukiu natūralios pradžios.Ketvirtadienio naktis paskutinė.Miegas neima,minčių pilna galva.Paskutinė naktis,kai mes tik dviese su MB...Keistas jausmas,kai žinai,jog sekančią dieną viskas pasikeis.Numingu tik tris valandas.

Pabudina ryte MB,susiruošiam ir 7.30val. priimamąjam mus pasitinka mano ginekologas.Aš prisiklausius,kad būtent priimamajam labai piktos ir nemalonios tetos dokumentus pildo,tad nusiteikusi karingai.Ir visai be reikalo,beprotiškai maloni moteriškė užpildė popieriukus ir padarė klizmą (šito dalyko iš vis bijojau,bet irgi visai be reikalo).Po klizmos pradedu jausti lengvučius pilvo pamaudenimus. 8val. mes su MB jau gimdykloj.Akušerė atveža aparačiuką matuoti toniukams.Visą pusvalandį matuoja.Fiksuoja ir mažuliukus sarėmius,bet visiškai nereguliarius.Aš guliu lovoj,su MB bajeruojam ir laukiam kada gi ką nors darys,bo nusibodo laukti. 8.30val MB išvaromas už durų.Patikrina kaklelį – trys cm.Nuleidžia man vandenis. Akušerė su ginium susižvalgo.Pasirodo vandenys pradėja žaliuoti.Jeigu būtume laukę natūralios pradžios,neaišku kaip būtų pasibaigę.Atkeliauja lašelinė,kateteris į veną ir prasideda skatinamųjų darbas.Pradžia linksma,juokas liejasi per kraštus.Leidžia nukeliauti siusiuką į tūliką.Baršku per pusę koridoriaus su lašeline,o tuoletas nepritaikytas su ja įvažiuoti.Sėdžiu su atlapotom durim.Ir vis linksma.Laukiu sarėmių.Jaučiu.Jaučiu skausmą tik išėjus iš tūliko.Didelį.Tenka sustoti.Kažkodėl tikiuosi,kad sarėmiai turėtų būti bent kas dešimt minučių pradžioj.Ir skausmas mažesnis.Bet labai nusiviliu,nes po keturių minučių skausmas dar didesnis.Bandau gultis į lovą.Po trijų minučių vėl sarėmis,aš įsikandu į pagalvę,bet prisimenu,kad reik kvėpuoti.Kvėpuoju ir kenčiu.Skausmo trukmė 60 sekundžių.Siaubas.Tikrai skauda.Bandau stotis,ir klauptis,ir sėstis ant kėdės-toleto.Remiuosi į vyrą ir tyliai kenčiu.Tikrai nesitikėjau,kad tokia pradžia bus.Kenčiu valandą laiko.Sarėmiai kas 3-4 min.Ginius mane pagiria,kad aš tokia tyli ir kantri.Gal jiems atrodo,kad man neskauda?Kažkodėl per kiekvieną sarėmį slepiu veidą.Man gėda.Nežinau kodėl.Patikrina nelemtą kaklelį – 4cm.Vargeli,tai negi man reiks dar kentėt šešias valandas?Prašau epidūro,nebenoriu kentėt.Reik laukt pusvalandį,kol atsilaisvins anesteziologė.Tas pusval. košmariškas,skausmas nebepakeliamas.Gaunu dūrį į stuburą.Turi suveikt per 15 min.Laikas sustoja visiškai.Skausmas apmažėja,bet nedingsta.Jaučiu kiekvieną sarėmį,bet pakenčiamai – su šypsena.Sėdu ant kėdės-toleto.Labai nepatogu,bet ką padarysi.Kas kelias minutes vis jaučiu sarėmius.Kvėpuoju.Po valandos sarėmius keičia naujas pojūtis.Didelis spaudimas į gaktos kaulą ir dubenį.Mano kvėpavimas keičiasi.Ginius iš kart pastebi ir stebisi,kad taip greit.Pusvalandį dar sėdžiu.Bet jau nebegaliu,nes jausmas tikrai toks,kad tuoj apsikakosiu.Gulu lovon.Patikrinimas.Ir vualia – per 1val 30 min atsidarė dar 6 cm.Viso jau 10 turim.Pertvarkoma žaibiškai lova.Skausmas didelis,bet net keista,kad aš jo nebebijau ir susitaikiau.Skauda tikrai mažiau.Prasideda stūmimas.Labai nesėkmingai.Vaikiukas nejuda iš vietos.Stengiuosi kiek galiu.Tarp stangų dar vis juokaujajam.Stūmimas vyksta jau visą valandą.Mano siaubui stangos dinsta.Skausmas dingsta.Ginius su akušere susižvalgo.Gal virkštelė neleidžia vaikiuko laukan?Negi cezaris?Nenoriu.Tikrai nenoriu.Sutariam su ginium,kad galiu stumt kai tik išeina.Stengiuosi iš visos širdies.Stangų beveik nejaučiu.Kleckas pajuda.Apsisuka galvytė reikiama pozicija.Ir vėl stop.Pamatau akušerės rankose kažkokį daiktą ir per sekantį stūmimą pajaučiu baisinį skausmą.Tikrai negalvojau,kad kerpant gali skaudėt.Tada veiksmas vystėsi staigiai.Jaučiau ir mačiau kaip išlindo galvutė.Visi pradėjo rėkt – nestumk.Sustojau.Gavau leidimą vėl,ir toks malonumas užplūdo,kai praslydo kūnelis ir visas šitas šiltutėlis gėris atsirado pas mane ant pilvo.Visa gimdykla nuščiuvo.Koks didelis vaikis.MB susirūpina,kokia gi lytis.Mergaitė.Reiškias Patricija.Paima nuo manęs mergytę.Išgirstu garsų verksmą.Problemos nesibaigia,neatsidalina placenta.Vėl akušerė su ginium susižvalgo.Tai negi narkozė?Nenoriu.Mintyse meldžiuosi.Skaudžiai maigo pilvą man,bet kenčiu dantis sukandus,nenoriu narkozės.Išeina.Fu.Atsipučiu.Prašau parodyti.Man parodo,papasakoja kur kas.Visai nebjaurus dalykas.Toliau seka siuvimas.Nesuveikia nuskausminamieji,tad tikrai skauda,bet jau dzin.Stebiu kaip nešioja mano mažutę mergaitę prausti.Girdžiu kaip ji verkia ir pykstu ant seselių,kad ją virkdina.Mane baigia tvarkyti.Mažutė mergaitė guli jau šalia manęs,bando imti krūtį.Gimdykla ištuštėjo.Mus paliko dviese.

Dieve,kokia aš tau dėkinga.Turiu tokį grožį.Pats nerealiausias jausmas būti mama.Esam beprotiškai laimingi su MB.

Esu be galo dėkinga savo vyrui už kantrybę nėštumo metu,už tai,kad visą gimdymą buvo kartu ir palaikė.Džiaugiuosi,kad buvo pats nuostabiausias ginekologas šalia.

P.S. Patricija gimė Lapkričio 21d. 13.27 val. Svoris 4446gr. 57cm. Per visą gimdymą nerealiai snigo.O tą valandą,kai vyko stūmimas buvo didžiulė pūga.Važiuojant gimdyti irgi snigo.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis