finansiskai priklausoma nuo vyro

Man atrodo, kad bergzdzias darbas ieskoti kaltu. Zmogus, nesvarbu kokia jo lytis pries apsispresdamas privalo mastyti ir ivertinti visus galimus variantus, tam ir rasomos vedybines sutartys, bet gaila, kad Lietuvoje jos retai praktikuojamos. Kita vertus, zmogus per visa gyvenima apsiribojes vienu, dviem prioritetais velgi save skurdina. Geriau tureti keleta prioritetus ir juos tarpusavyje keisti pagal svarba, tai padeda isgyventi jei neduok dieve prarandi, ar pasirinktas prioritetas tampa nekatualus (isaugo vaikai). Krachas istinka ta zmogu kuris yra ribotas.

Labai sutinku, apsvarstyt visus variantus turi net gerai sutarianti seima. Tarkim kiek zmoniu pas mus Lietuvoje susitvarke nelaimingu atveju draudimus, kurie garantuotu sutuoktinio ir vaiku finansini stabiluma bent kuri laika, jei jiems kas nutiktu? Apie tai nepagalvojame, tai kur cia galvosi apie sutartis isimylejimo metu. O reiketu, nes jei vyras apie tai negali suprast ir pasikalbet, kur tu eisi nuo puodu kai prames, tai gal geriau pradzioj begt nuo tokio vyro.

Vieno labai garsaus advokato žmona niekada nedirbo, niekada, abu jau senoliai. Ir patikėk, ji gyvenime daug laimingesnė, nei tu čia liedama pagiežą.




O kas laukia tavęs, ar susimąstei? Kuo tavo laikas toks ypatingas, toks tobulas? Kuo tavo taip įvardinama tuštukė ir netobulėjanti blogesnė nuo drabužių kabintojos - dėliotojos parduotuvėje. Matai, visokių darbų yra, tiesa. Dabar ir su superdiplomais špyga taukuota arba žemos grandinės "karjera". Bet dirba, nes reikia duonos kasnio, o ne dėl to, kad namuose nusibodo sėdėti ir vyras bais prabangus verslininkas, bet norisi tobulėti, va ir tobulėja pardavėja po kelioliką val. ant kojų stovėdama. Pirmoji nedirba, nes gali sau leisti, antroji aria, nes negali sau leisti nedirbti. Kuo jos abi skiriasi? Tik galimybėmis.



O kas vežios tavo vaiką po būrelius? Vyras ar tu? O jei vyras labai užimtas, vadinasi teks pačiai, arba samdyti, arba nevežioti, kol patys pramoks. Apie saugumą nekalbam. Vaikai reikalauja dėmesio. Realiai galinčių sau leisti nedirbti yra pakankamai daug, kaip ir išgalinčių ne tik kad nedirbti, bet dar ir juodiems darbams samdyti, kas ne taip ir brangiai kainuoja, bendroje sumoje. Neįsivaizduoju penkis san. kuopiančios ponios, o tu įsivaizduoji? Pažiūrėk kiek klerkų trina biudžetines įstaigas, kiek vadovų, kiek otkatų pasidalina. Kur gi deda? Savo gyvenimą gerina. Reta žmona dirba, kurios vyras uždirba "riebiai". Nes nėra kada dirbti. Turi kitų pareigų.

O dar yra žmonų, kurios nedirba, bet aktyviai talkina vyrams jų versle, tampa pilkaisiais kardinolais. Jie lyg darbiniai arkliai, o moterys jų verslo smegenys.

Todėl kad tai "pas mus" , nes viskas iškreipta, tave būtinai turi patalpinti į kažkokius rėmus, jei į juos netelpi tau taikoma atitinkama etiketė, man apskritai paskaičius kai kurių pasisakymus iškyla klausimas kas davė teisę spręsti kad karjeristė, apskritai dirbanti moteris save realizuoja ir yra visokia tobulybė o va verianti karoliukus namie veltėdė ir kvaila nes nesirūpina savim, apie kokias pensijas apskritai eina kalba? žodž, šito punkto nesupratau

Čia apie ponią Rožę M.? Oj.... aš jai degu baltu pavydu

Ar visi darbai tokie prestižiniai, karjeriniai, gerai apmokami, neprobleminiai, be stresų ir įtampos, be "lindimo kažkam į subinę" (kas dar vadinama darbinės atmosferos ir išlikimo darbe galimybe), be pažeminimų (ne tik orumo) ir kt? Ne. Vien pats darbo kažkam kitam faktas vertesniu nedaro. Kas iš to darbo, jei jis nesuteikia pasitenkinimo, priverčia plėšytis, ir niekas už tai nepadėkos, dar pasakys, kad pati durna, kam tau to reikia O jei ir suteikia malonumą, pasitenkinimą, bet dėl šeimos specifikos (jau minėti kontraktai ir kelionės) negali dirbti, nes kažkam reikia derintis prie geriau uždirbančio, o 'kažkas' tai dažniausiai moteris.

Jei dirba sau, tai dirba sau. Bet ir darbo laiką normuoja paprasčiau. O jei aria aria, gauna kiek daugiau už minimumą, tai čia labai išauga savivertė, nepriklausomybė tokia, kad neaprėpsi rankom?.

Dviese visuomet lengviau gyventi ir verstis. Bet jei tokią dirbančią ir 'nepriklausomą' paliks vyras, tai kažin, ar ji su savo mažom pajamom taip šauniai išsivers. Taip kad galima lyginti, stebėtis, matuoti, bet pačios gi matote, kad gyvenime ne tik darbas lemia galutinį rezultatą. Vėl viskas susiveda į žmogų.

Vaikai turi savybę augti ir savarankiškėti. Todėl tūpčiojimas apie juos ir bėgiojimas iš paskos, tikrai laikinas etapas. Nebent moteris ant tiek sumamėja ir susitapatina su vaiku, kad net ir pilnametį kaip voratinklis apgaubia.
Tikrai ne visada dažniau moterys rūpinais vaikais, tvarkosi namie ir gamina valgyti nei vyrai. Jeigu vyras namuose man to nedarytų, jis nebūtų mano vyru. Jis sėkmingai kėlėsi naktim, kai vaikas nemiegoji, nors ėjo į darbą, o aš buvau namie. Ir sergančius slaugė. Ir dabar kartu apsiperkam po darbų. Neabsoliutinkite visų.



*Tai čia tik pati moteris kalta, jei savęs negerbia ir visą naštą tempia pati. Jeigu ją tenkina tokia situacija, tegul ir gyvena taip.
** jūsų požiūris į vyrus kaip į neįgalius. kas turi būti per vyras, kad nesugebėtų vaikais, namais ir savimi pasirūpinti.

Dažnokai tokios situacijos klostosi. Pačios moterys viską užgožia namie, prisiimdamos sau visus keturis namų kampus, veža visą naštą, o vyrui kas belieka? Tik kalti - pinigai pinigai? Vienu žodžiu moterys kartais išbraukia vyrą iš savo paties šeimos gyvenimo, atleidžia nuo daugelio pareigų, viską daro pačios. Juk namai - JOS tvirtovė. Jos tikslas siauras - surinkti dulkes ir pamaitinti vyrą. Ar vyrams to pakanka?



Varge vargeli. Kur jūs tokių tuščių frazių prisigaudėt?

o jei vyras priimtų moters pagalbą arba sėdėtų namie nieko nedirbdamas ir išlaikomas žmonos būtų alfonsas?

O tu pati tiki, kad jos tik dulkėm ir vaikais apsiriboja? Nuoširdžiai. Ar beveilytum, kad taip būtu, tiesiog tai paprasčiausias tavo noras, vizija. Tiesa? Bet realiai gi nežinai, kuo gyvena.
Papildyta:


Žiūrint ką jis veikia tuose namuose. Jei laiko visus keturis kampus, vaikus prižiūri rūpinasi, moteriai palikta laisvė kalti pinigą, tai kodėl gi ne. O jei jis latras, kelmas nieko neveikiantis, jo darbo įrankiai - tv pultelis vienoj rankoj ir alaus butelys kitoj - tai tada jis alfonsas. O jei jam dar ir nestovi, kai reikia, tai iš vis be komentarų.

jūs apsiribojate keliais išskirtiniais atvejais... bufetavom, advokato žmona..
didesnė masė tų namų šeimininkių tiesiog valo dulkes ir apsiriboja vaikais namais bliūdais ir puodais.na gal dar kokiu sporto klubu jei vyras pinigų tam išskiria.

Jei joms gerai, džiaugiasi tokiu gyvenimu ar yra priverstos taip gyventi, nes bedarbystė, tai ką? Jei šeimai nedirbanti moteris yra geriau, nei nusivariusi nuo kojų už 600 lt/mėn. ar šiek tiek daugiau. Yra kas nedirba, nes neapsimoka joms dirbti. Namie, vaikai prižiūrėti, pietūs pagaminti, į būrelius suvežioti, pradinukams nereikia eiti į prailgintą grupę. Kokios problemos? O jei šeimoje du, trys ir daugiau vaikų? Taip, gal kažkam tie vaikai nėra tokie svarbūs ir nėr ko aplink juos tupinėti, anava jau ir naujagimiams lopšeliai atidaromi. Bet ar tai labai sektinas reiškinys?

aš niekur nesakiau ar tai gerai ar negerai kiekvienas gyvename pagal savo supratimą kadangi teko pabūti "abiejose barikadų" pusėse, žinau kad man nepatinka būt išlaikoma. ar norėčiau dabar nedirbt? o taip kokį mėnesį du
kai aš gimiau motinystės atostogos buvo du ar trys mėnesiai . mama paliko mane senelei ir išėjo dirbt. manot dėl to aš jaučiuosi blogiau nei ta kuri turėjo aplink tupinėjančia mamą? tikrai ne. gal dėl to kad turėjau puikią mylinčia mamą. ne tūpsnių skaičiuje slypi meilė..