finansiskai priklausoma nuo vyro

o jūs bent kiek nutuokiate ką TOJE šeimoje reiškia kad ji pateko į bėda? apie taip vadinamą garbės kodeksą? "paniatkes" ? kad ir kas jam nutiktų ji neliks gatvėje. TODĖL KAD YRA TO NUSIKALTĖLIO ŽMONA. jūs pateikėte absoliučiai netinkamą pavyzdį.
ir jei nesunku būtų norėčiau nors vienos citatos kur kas nors teigė kad tos namų šeimininkės yra nelaimingos. kiekviena tiesiog išsakė SAVO nuomonę.

eilinis SM bruožas -arba mano nuomonė arba neteisinga ištraukia du pavyzdžius kaip pasisekė bufetavoms arba daktarienei ir mojuoja jais kaip vėliavom. tų kurios prašo ant pampersų ir lieka gatvėje nes vyras -pinigų maišas išėjo, nemato. galima pagalvoti kad jų nėra. kiek temų vien čia-neišeinu, nesiskiriu nes esu finansiškai priklausoma nuo vyro..



va būtent. kiekvienam savo

neteko girdėti kad dažnai tas turtas būna užrašytas tėvų ir kitų giminaičių vardu?

Cia tik siaip, pamastymui..
pamenate futbolinka D. Sembera ir jo ex zmona Agne? Pamenu, kazkada skaiciau straipsni, kuomet jie dar kartu gyveno Maskvoje, augino leliu. Agne sededavo namie, veiklos labai daug neturejo, draugu taip pat. Is to nuobodulio nuspende grizti i Lietuva- tapo renginiu organizatore, sokiu per televizija dalyve ir t.t. Viso to rezultatas- skyrybos. Skyrybos del atstumo ir del savo prioritetu iskelimo. Agnei svarbiau buvo realizuoti save, nesvarbu, kad toli nuo vyro, toli nuo judvieju kurtos seimos.. Tiesiog ji pasirinko buti nepriklausoma.

O jus taip gerai pazistat ja ir jos situacija kad galite taip teigti drasiai ka ji rinkosi ir kas to pasekme??
jei nors vieno partnerio nepriklausomybe tampa skyrybu priezastim-tai tik valio ir ate tokiems netvirtiems santykiams ...

Maciau laida gal pries kokius 5 metus, kaip ji skundesi, kad jai reikia veiklos, kad ja zudo sedejimas namuos ir nieko neveikimas- vien vaikas ir vyras...
Nepriklausomybei sakau taip, taciau net nedvejociau ka rinktis- vykti i kita sali, kad galeciau dirbti bei realizuoti save, ar likti su seima ir ieskoti galimybiu vietoje.. Kas iesko tas anksciau ar veliau randa. tikrai iesko, deda pastangas, o ne svajoja..

normalu.. ko nezlugdytu.. pasirinko moteris,o vyras ne beda.. bus kitas

Jei moteris FIZIŠKAI ir PROTIŠKAI SVEIKA, ji nepražus, o, jei dar plius ir protinga, tai dar ir kalnus nuvers, kad ir po dešimtmečio pertraukos darbo rinkoje.
Kas kita, jei užklumpa negalia ir norom nenorom tavo paties galimybės tampa ribotos. Niekas nenori priimti žmogaus į darbą, kuris pastoviai turi dėl ligos imti nedarbingumo lapelius, kuriam sunku paeiti ar jau išvis nebepaeina... Kuris kenčia nuolatinius skausmus ir visokias kitokias bėdas susijusias su liga...
Kaip jau minėjau, jūs daug ko nežinote apie tas "veltėdes". Aš taip pat niekam, apart pačių artimiausių žmonių, neakcentuoju, kad sergu sunkia nepagydoma liga ir būtent dėl to, tik dėl to - dirbu namie: pagal savo specialybę, aktyviai dalyvauju mūsų liga sergančiųjų organizacijoje, ir t.t. Labai norėčiau, kad būtų kitaip. Bet dėl savo ligos net mašinos nebegaliu vairuoti... O iki 25 metų net nenumaniau, kad man taip gali atsitikti...
Ir dirbau, studijavau, vaikutį auginau - viską suspėdavau, nes to norėjau, man to reikėjo. Ir - reikia.

Ir ką gi - numanau, kad gal ir viena iš mano pažįstamų čia rašo, kokia aš veltėdė, išlaikytinė. Ne, užsidirbu panaudodama savo gabumus namie, gaunu netekto darbingumo pensiją ir vis kažko ieškau už namų sienų, nors ne visąlaik dėl savo sveikatos stovio galėčiau pati į darbą nuvykti, bet vis tiek to siekiu...
Jei žmogus sveikas, kas jam gali sutrukdyti, kad ir braškes skinti Anglijoje,,, Tad, baikit nusišnekėti mielosios.
O apie tai, kad nenormalu plepėti mažą kūdikį auginant apie vaikus, tai išvis topų topas - jūs gal geriau daugiau knygelių paskaitykite, proto bokštai.

Beje, nors ir dėl susiklosčiusių aplinkybių daug laiko praleidžiu namie, tačiau anei serialų, anei grožio salonų mano gyvenime nėra, nes nemanau, kad kokios nors aplinkybės gali priversti mane domėtis tuo (pvz., bukais serialais ar dainų šou), kuo niekada nesidomėjau
Veikiu tai, ką visada mėgau veikti ir kai buvau sveika bei dirbanti moteris, tik aktyviai sportuoti nebegaliu, ieškau idėjos, kaip savo talentais išpešti iš gyvenimo kažką daugiau, nepaisant sunkios, negalią keliančios ligos.
Svarbiausia - noras, viltis ir darbas, judėjimas tikslo link, kiekvienam pagal savo galimybes.
O jūs nespręskite NIEKO nežinodamos, nes ta jūsų pažįstama, kurią atseit vyras išlaiko, galbūt, jūsų ribotomis žiniomis, esu aš

Jūs laisva savo valia nepasirinkot ligos. Ji jus užklupo nepaklaususi norit to ar nenorit. Ar turėjot galimybę sirgt ar nesirgt?
Sakėt dirbot, vaikuti auginot, studijavot. To jums reikėjo ir ką akcentavot - reikia. Todėl nesėdit rankų sudėjus, vis kažko ieškot už namų sienų.
Aš veltėdes įsivaizduoju kiek kitaip. Į šią kategoriją su savo gyvenimu niekaip nepatektumėt.

Esmė ta, kad jūs nežinote, ar tos "veltėdės" neturi panašaus likimo, kaip ir aš... Liga, kuria sergu aš, žmonės suserga būdami jauni, pradžia nebūna matoma plika akimi (o ta pradžia tęsiasi maždaug 10 metų), bet tai nereiškia, kad žmogaus nekankina baisingi skausmai ir kiti negalavimai...
Tik, kaip jau minėjau, daugelis mūsų, ligonių, nesame linkę afišuotis... geriau jau laikio veltėdžiais nei beviltiškais invalidais... be to - svetimo skausmo juk nebūna
Ir dar kartą - niekada niekuo nesistebėk.

Taigi, tokie vyrai yra niekšai, jei atvirai.

Juia, o kodel jus norite visas sunyveliuoti i viena visuma? Ir is kur tas poreikis su atlapota krutine pulti ant ambrazuros UZ VISAS NAMU SEIMINKES. Jus norite pasakyti, kad nebuna sustabarejusiu, degradavusiu moteru, kurios gyvena sia diena, besmegenes fyfos, ar snobes, kurios gyvena del etikeciu, prestyzo? Ar namu seiminkes yra sventos karves, kad jau negalima negatyvaus pastebejimo pasakyti... Ar ne protingiau butu sutikti, kad taip buna, taip, tai negerai, ir tiketis, kad tai nera globali problema. Problemos aklas neigimas nera pozicijos ginimas.

Esu karjeriste, bet pripazistu, kad karjerisciu tarpe yra siauro akiracio moteru, nes nesivargina lavintis, ju lavejimas orientuotas vien i profesine plotme. Jos yra "raisos", nes ju lavejimas yra vienpusis. Ar del to, kad pripazinau jog tokia problema egzistuoja, nuvertinau visas dirbancias moterys, ar tai tik fakto konstatacija, jog tas reiskinys yra.

Kaip kas nori, taip ir gyvena. Koks mums skirtumas? Kiekviena šeima yra atskira šeima. Jei vyras apšneka savo žmoną, sėdinčią namie, kitiems, o ne pats ją skatina kažkuo užsiimti, ir pan., jis tiesiog - fašistinė kiaulė. Juk kai veda prie altoriaus, mato, ką ten veda. Iškart matosi, kuri mergina yra tingi ar fifiška ir pan., o kuri aktyvistė, sumani, sociali būtybė
Ką vyrai išsirenka, tą ir turi. Ne jūsų reikalas jų gailėtis ar smerkti moteris, kurios yra tinginės. Skirtingi yra žmonės jau nuo mažumės, atėję iš skirtingų šeimų...
Kodėl jūs norite, kad visos staiga taptų veikliomis, suvokiančiomis, kaip realizuoti save?
Tai neįmanoma. Tai kova su vėjo malūnais.

Negaliu pritarti tokiam poziuriui, nes tai yra abejingumas. Kita vertus, aplinkos zmones itakoja mus, musu seimas, kas duos garantijas, kad hipotetiskai sios moters dukra netaps jusu, ar mano sunu zmona... Viskas gyvenime yra susije.

Esu naiviai isitikinusi, kad zmogus privalo kisti noreti pats, jokie ten dirbtini skatinimai, nenaturalus, einantys per prievara pasitobulinimo kurstai ir t.t. niekada gero nedave ir neduos, nes zmogu ugdyti, kaip ir padaryti per prievarta laimingu neimanoma. Ir tikrai del to negalima kaltinti salimais esancio, tai nesazininga, nes mes veiksnus individai renkames savo gyvenimus.

Patikekite manimi, kai eini prie altoriaus mes visi vyrai ir moterys skiriames, palyginus su tais kurie poroje pragyveno 5, 10, 15 ir t.t. metu. Tarkim, jus pries kokius 5 metus buvote ne tokia pat, kaip dabar, nekalbu apie isvaizda, kalbu apie branduma, tame ir esme, kad vieni tobuleja, laveja kiti gi stovi vietoje. Tokiem sutuoktiniams nera apie ka kalbetis, nes nebera lygiaverciai partneriai, gal tuokdamiesi buvo, bet su laiku kartais skirtumai labai isryskeja, net iki tiek, kad susvetimeja.

O kuo tai susije su fakto konstatavimu? Ar cia esanciom draudziama kalbeti apie toki reiskini, kodel as privalau kisti galva i smeli? Kodel negaliu tos problemos viesinti? Tuomet kam reikia viesas problemu gvildenimas, sedim ir tylim, ne mano darzas ne mano pupos?

Nenoriu, kad moterys nepriklausomai nuo to, ar jos karjeristes, namu seiminkes, ar siaip kazkieno tai muza ir t.t. butu siejamos su kvailumu, fifomis, snobemis, tustukemis ir t.t. Pagaliau, kaip jau minejau, tos pacios asabos aukleja vaikus, kita karta zmoniu, kurie atnes i ateiti ta pati mentala. Tai labai baisu, kai pradedi galvoti globaliai, o ne vien savo virtuves lygmenyje, nes suvoki, kad pasaulelis pasidare mazas ir visi mes pradedame vienas kita itakoti.

Ir dar pasidare idomu. Tuomet kokia prasme dikusioje, jei negali sulyginti nuomoniu, o priesinga nuomone tampa, puolimas, dergimasis ir t.t.