Liūtas ir Ožiaragis

Ieškojau internete tokios temos.. radau.. tik visai dabar susipainiojau.. turiu draugą.. jis liūtas.. o aš ožiaragė.. tipinė ožiaragė.. tai va kartu gal jau 1,5 mėnesio... žinau, kad ne daug, bet.. pergyvenu dėl to, kad nesinori prisirišti prie žmogaus.. arba blogiausiu atveju, leisti prisirišti kitam žmogui prie manęs, jei po to vis tiek nieko nesigaus.. ir tokioj nevilty esu, kad baisu.. kartais būna viskas gerai.. ir šnekučiuojamės, ir laiką smagiai leidžiam, bet kartais.. pradedam kibti prie vienas kito.. nors dažniau aš, nes abu kažkaip viską skirtingai darom, o aš pripratus, kad viskas būtų pagal mane.. viskas konkrečiai pasakyta ar padaryta, o jis toks plaukiojantis.. viskas vis nesvarbu, kaip man geriau.. ir pradedu nervintis ir pykti, kad man vienai spręst ar daryt tenka.. o tada jau širšė aš, kaip degtukas.. ir net nepagalvojus užsiplieskiu.. ir žinodama, kad tai negerai.. ir pastebėjau, kad bent kartą per savaitę apsipykstam.. bet jau taip rimtai.. kad net tenka atsiprašinėti vienas kito.. aišku be muštynių, be įžeidinėjimų, bet su nesmagiais pokalbiais.. ir nežinau.. vieni draugai sako, kad tai su laiku praeis, kol apsišlifuos charakteriai, apsitrinsim ir viskas bus gerai... bet kai paskaitau visus aprašymus .. ir kitų patirti.. taip abejot pradedu.. ir nežinau, tęst toliau ar viską baigt kuo greičiau?

Kodėl niekas nediskutuoja apie tokį šaunų poros derinį, a? Aš visada ožiaragius įsivaizduodavau visiškai kitaip, kažkodėl kaip baisiai nuobodžius, nes taip daug kur rašo - bet tai čia šlamštas, ožiaragiai labai netgi nenuobodūs, tiesiog įdomu juos gliaudyti ir pažinti. Pati esu liūtas, bandau su savimi sugyventi, kartais sunkiai sekasi Bet kažkodėl MB tai lengviau sekasi, nei man pačiai - jis su manim sugyvena geriau, nei aš su savim

Tikra tikra teisybe esu Liute o vyras oziaragis viskas kas parasyta yra tikra tiesa, kas mus ir privede prie santykiu aiskinimosi...
Papildyta:



Sakes kaip artima visa tai man..., ne mes dar nesusituoke taciau ilgas tas slyfavimasis dar vyksta, pykstames iki skyrybu susitaikome taip pat karsta..., jau atrodo viskas ir vel kazkokia ta trauka, nes oziaragiu vyriskumas uhhh koks stiprus...
Rimtai myli Oziaragiai cia jau issitikinau, o ir as esu istikimuole didziausia...

Galiu tik patvirtinti, kad jei myli, tai "kietai" ir be kompromisų. Po vedybų santykiai dar geresni ir nuoseklūs, daugiau susikalbėjimo ir mažiau nagų. Tiesiog tam šlifavimuisi reikia daugiau dėmesio, laiko, galbūt kažkur nusileisti ar atvirkščiai, laiku "duoti į kuprą", kad per daug neatsipalaiduotų ir nestatytų savęs ant pjedestalo. Čia vyrui turiu omeny Vyrai - ožiaragiai mėgsta kai jiems šiek tiek pavadovaujama, nes nors ir spardosi, rezultate rankas ir kojas bučiuoja. Jie mėgsta tokį savotišką sado-mazo. Todėl liūto ir ožiaragio sąjunga yra labai gera.

Aš- Ožiaragis, vyras- Liūtas. Sakyčiau puikus derinys, santuokoje- harmonija. Vyras Liūtas. Kaip žmogus- labai šeimyniškas, šeima jam tai viskas. Patikimas. Nekarštakošis. Patikimas. Rūpestingas. Neieško žodžio kišenėje. Stiprus atsakomybės jausmas. Kartais būna "kompanijos siela" Nėra labai didelis romantikas.
Aš- ožiaragis, vadovaujuosi protu, nuovuoka, bet ne jausmais. Mėgstu racionalumą, esu šiek tiek "pedantiška", mėgstu tvarką, kad viskas visada būtų savo vietoje, nemėgstu chaoso, daug triukšmo, patinka rami aplinka.
Pasakysiu taip: šis derinys labai vienas kitą papildo. Harmonija.
Tad, moteris Ožiaragis ir vyras Liūtas yra

As -oziaragis, jis -liutas. Nezinau net kaip mes susiejome bet pas mus rutinos nebuna, tai ziurek viskas gerai tai jau metau kas papuola po ranka. Bet taip jau 6metus ir vasara ruosiames tuoktis. Tikrai sita zmogu myliu bet ir jis ir as esam megstantys dominuoti, todel daznai tenka ieskot kompromisu .Abu megstam vadovaut, bet nei vienas klausyt. mum tikrai neliudna kartu bet saviskio nekeisciau i nieka!

Sveikos
Ką gi, jungiuos ir aš prie Jūsų porų . Aš - liūtė, jis - ožiaragis. Nežinau, kaip čia atsitiko mano gyvenime, bet draugavau su vaikinais kurie gimę tik po ožiaragio arba jaučio ženklu (čia meilės reikalai visokie buvo ), o geriausi kompanijos draugai (vietoj merginų - draugių) vaikinai gimę po žuvų ženklu .... Na, dėl savo liūtiškumo retkarčiais aš suabejoju, kadangi esu gimusi rugpjūčio 22 d., o nuo 23 dienos jau prasideda - mergelės zodiako ženklas ...
Dabar apie mūsų porą. Mudu kartu jau 9 metai ir nemeluodama pasakysiu, norėčiau dar 90 metų su juo nugyventi . Bet, kaip ir čia rašėte su ožiaragiais tikrai nelengva, tikrai, abu mes norime lyderiauti, gal gerai tas, kad jis už mane vyresnis 6 metais, tai aš jei ir nusileidžiu tai tik tuo atveju, kad dar neturiu gyvenimiškos patirties ir dar nepatinka, kad labai mėgsta pasisavinti mano idėjas. Iš prigimties esu labai praktiškas žmogus, jei ką darau tai apgalvoju iki smulkmenų ir man tai turi būti naudinga, patogu, praktiška . tai jei ką darome ir aš išdėstau teoriją, kad turi būti taip ir taip, todėl ir todėl, jis tą padaro, o vėliau draugams sako: matot, kaip aš sugalvojau.... Na, manau jei būčiau tikrA liūtė, tai kad žiebčiau į tarpuragį (atsiprašau, ne rankom o žodžiais ), kad suprastų, jog įdėjų negalima pasisavinti ir laurai jam vIenam negali atitekti... O aš dažniausiai, tik kandžiai patraukiu per dantį ir tiek .
Ir dar, ožiaragiai labai pavydūs ir savininkiški. Pvz. baliui jis gali ir neasistuoti, bet jei aplink mane atsiras koks gerbėjas, užkart parodys - čia mano, nelysk... Pvz.: manęs su drauge daugiau kaip vieniai dienai į Palangą neišleidžia , ne todėl, kad nepasitikėtų, o todėl kad pavydi PATIKRINTA
Ai, dar kas tiesa, ką pastebėjau draugaudama su ožiaragiais. Viešai jie jausmų nedemonstruoja, bet su jais jauties kaip už mūro, žinai, kad jis akies kampučiu tave stebi, girdi, mato...

Aš liūtė, MB ožiaragis. Jau tuoj 3 metai vedę, bet šlifuojamės laaabai sunkiai, po pelės žingsnelį. Galbūt dėl to, kad abu su labai tvirtu savo požiūriu ir nuostatomis, nei vienas nelinkęs derintis ar nusileisti. Šiek tiek savajam ragus jau aplaužiau, bet labai jau nesileidžia jis..

Ką galvojat apie tokį derinuką? Mano nuomone nelabai jis vykes...

sveikos as pati oziarage turejau vaikina liuta su kuriuo istraukiau 6 metus.bet tai buvo kosmariskiausi gyvenimo metai.dabar nuo vyru liutu begu kaip nuo ugnies.

Vyrai Liutai ohoho cia reikia ramios mergaites jiems esu pati liutuke, tai zinau, kad moterys liutes ir vyrai liutai lb skirtingi..., aisku panasumu yra.

Bet derinukas moteris liute o vyras oziaragis idealus...

Vyrai karjeristai siekia karjeros..., tikslu - gero uzdarbio..., o liutukes gi taip megsta pasilepinti saules spniduliuosi, pasididziuoti vyro uzmojais ir pasiekimais

Tai kad mes jau septinti metai, as juo didziuojuosi ir vienas kita papildome

ar galite man pasakyti, oziarages, ar jei vyras liutas isgeres uztrenkia duris ir iseina, tai jau jis jau visam laikui? (daiktai liko zinoma), ir jei jokiu ziniu is jo, tai kaip man cia dabar taip, rasyti, skambinti, ar laukti, kol karalaitis princas ir valdovas apsireiks?
man depresija, nes per ta menulio uztemima eilini karta ne taip parinkau zodzius, pasakydama, jog nenoriu, kad jis kas antra diena griztu ikales, tai jis interpretavo savaip, kad atseit, pasakiau, jog nebenoriu su juo buti... tai va, taip ir gyvenu, gal galit pasidalint patirtim siuo klausimu.?