Hipochondrija (gr. hypochondriakós kenčiantis nuo apatinės pilvo dalies, žarnyno ligų) pernelyg didelis susirūpinimas sveikata, ligų ieškojimas jų net nesant. Tokį žmogų niekada neapleižia baimė, jo jis sunkiai serga arba tuojau susirgs. Jeigu hipochondrija jau įsigalėjo, tapo asmenybės savastimi, tai žmogaus neišgydysi kalbomis apie ligos nepagrįstumą. Baimė jį taip yra užvaldžiusi, kad visos valios pastangos nueina perniek.
Noreciau kad pasisakytu tie kurie turi panasiu problemu
sveika,http://209.85.129.13...N...&lr=lang_lt
man irgi panasiai yra, vis ieskau ligu, bijau blogai jaustis......protu suvokiu, kad tai absurdas, bet.....
oj buvo man taip kai kasdien skaudejo kojas , rankas , kaulus , jau tikrai galvojau galas... padejo psichoterapeute 
cia vienam lb sunku issikapstyti
cia vienam lb sunku issikapstyti
iš tikro baisi liga.Viskas ką rašo tai apie mane.Bet man tai dar sunkiau, dabar auginu 7 mėnesių dukrą.Ji vystosi trupučiuka liečiau nei kiti vaikai, tai aš manau, kad greit išprotėsiu, nes vis sėdžiu prie interneto ieškau, kokios jos raidos problemos.Labai sunku giventi su tokia problema.Aš suprantu, kad tai psichologinė problema, bet dėja negaliu jos nugalėti.O dėl santykių šeimoje, tai tikrai blogyn eina, nes mano verkšlenimai ir pesimizmas jau vyrui tikrai nusibodo
Na pavadinimas "hipochondrija" po truputėlį specialistų pasaulyje keičiamas į kitą - "sveikatos sutrikimų baimė". Nes hipochondrija žmonėms pernelyg asocijuojasi su apsimetimėjimu ligoniu, tuo metu, kai tau jokios ligos nėra. Tokių etikečių klijavimas nepadeda padidinti gydytojų ir tokių pacientų savitarpio supratimo ir jie dažnai nesulaukia tinkamo dėmesio, nes atseit "išsigalvoja sau problemas" 
. Dažnai nusisuka ir artimieji, pyksta ant tokio žmogaus, kaltina jį simuliavimu, tinginyste.
Tačiau žmogus bijantis sveikatos sutrikimų patiria ne ką mažesnę dvasinę kančią, nei tas, kuriam fizinė diagnozė yra atrasta ir jam skauda fiziškai. Šiam žmogui būdinga katastrofinė natūralių kūno procesų ir pojūčių interpretacija. Pvz. jis gali manyti, kad laiptais užlipus greičiau bepalankti širdis ir pasikeitęs kvėpavimo intensyvumas - tai artėjančio širdies priepuolio ženklai. Toks žmogus ilgainiui ims visiškai riboti savo fizinę veiklą: seksą, sportavimą, vaikščiojimą, gal net ir psichologinius dalykus, kurie kelia susijaudinima, ir, jo manymu, kelia grėsmę jo širdžiai.
Tiesa, šis psichologinis sunkumas yra vienas iš sudėtingesnių psichoterapinėj praktikoj. Šias kančias išgyvenantys žmonės labai dažnai yra apriboję savo socialinį ir darbinį funkcionavimą, gal net gauna tam tikras socialines garantijas ir jiems pakankamai sunku atsisakyti minties, kad jų gyvenimą taip sužalojusi baimė, neturi fiziniologinio pagrindo. Psichoterapeutui tenka padėti žmogui ne tik susigražinti gyvenimą be baimės, bet ir atstatyti savigarbą.
Tačiau šiame forume paskelbtose žinutėse pastebėjau daugiau tokių rūšių nerimo signalų, kurie nepriskirtini hipochondrijai. Kai mes nerimaujame, tada į daugelį aplinkos signalų esame linkę reaguoti su padidintu jautrumu. Pvz. mūsų mažulėliui varva nosytė, o mes jau peršokame prie minčių apie plaučių uždegimą ir įsivaizduojame, kaip tenka gultis į ligoninę
.
Labai svarbu prisiminti, kad nerimas yra natūralus ir reikalingas dalykas, kurį mums padovanojo gamta. Mes atsakingi už savo palikuonis ir jeigu nenerimausime, tik nedidelis kiekis mūsų mažulių sugebės išgyventi šiame pasaulyje. Tačiau, kai rūpestis ir nerimavimas pradeda nuolat varginti mus pačius ir aplinkinius, tas, kas natūralu tampa nebe taip lengvai toleruojama. Tai panašiai kaip upėje tekantis vanduo - vasaros vakarą jis mums gaivus ir naudingas, tačiau, kai upė patvinsta - tai apsemia namus ir dar aibių visokių pridaro.
Su nerimu, priklausomai nuo jo priežasties, galima tvarkytis tiek ir patiems, tiek ir su psichologo pagalba. Svarbiausia nenuleisti rankų ir nebandyti taikytis su tokia mintimi, kad jums panašią būklę teks kentėti visą likusį gyvenimą, nes iš tiesų nerimo sutrikimai yra vieni lengviausiai gydomų psichoterapijos procese ir pakanka pakankamai nedidelio kiekio konsultacijų, kad nerimo simptomai ženkliai sumažėtų ir žmogus vėl galėtų gerai jaustis.
Sėkmės
. Dažnai nusisuka ir artimieji, pyksta ant tokio žmogaus, kaltina jį simuliavimu, tinginyste.Tačiau žmogus bijantis sveikatos sutrikimų patiria ne ką mažesnę dvasinę kančią, nei tas, kuriam fizinė diagnozė yra atrasta ir jam skauda fiziškai. Šiam žmogui būdinga katastrofinė natūralių kūno procesų ir pojūčių interpretacija. Pvz. jis gali manyti, kad laiptais užlipus greičiau bepalankti širdis ir pasikeitęs kvėpavimo intensyvumas - tai artėjančio širdies priepuolio ženklai. Toks žmogus ilgainiui ims visiškai riboti savo fizinę veiklą: seksą, sportavimą, vaikščiojimą, gal net ir psichologinius dalykus, kurie kelia susijaudinima, ir, jo manymu, kelia grėsmę jo širdžiai.
Tiesa, šis psichologinis sunkumas yra vienas iš sudėtingesnių psichoterapinėj praktikoj. Šias kančias išgyvenantys žmonės labai dažnai yra apriboję savo socialinį ir darbinį funkcionavimą, gal net gauna tam tikras socialines garantijas ir jiems pakankamai sunku atsisakyti minties, kad jų gyvenimą taip sužalojusi baimė, neturi fiziniologinio pagrindo. Psichoterapeutui tenka padėti žmogui ne tik susigražinti gyvenimą be baimės, bet ir atstatyti savigarbą.
Tačiau šiame forume paskelbtose žinutėse pastebėjau daugiau tokių rūšių nerimo signalų, kurie nepriskirtini hipochondrijai. Kai mes nerimaujame, tada į daugelį aplinkos signalų esame linkę reaguoti su padidintu jautrumu. Pvz. mūsų mažulėliui varva nosytė, o mes jau peršokame prie minčių apie plaučių uždegimą ir įsivaizduojame, kaip tenka gultis į ligoninę
.Labai svarbu prisiminti, kad nerimas yra natūralus ir reikalingas dalykas, kurį mums padovanojo gamta. Mes atsakingi už savo palikuonis ir jeigu nenerimausime, tik nedidelis kiekis mūsų mažulių sugebės išgyventi šiame pasaulyje. Tačiau, kai rūpestis ir nerimavimas pradeda nuolat varginti mus pačius ir aplinkinius, tas, kas natūralu tampa nebe taip lengvai toleruojama. Tai panašiai kaip upėje tekantis vanduo - vasaros vakarą jis mums gaivus ir naudingas, tačiau, kai upė patvinsta - tai apsemia namus ir dar aibių visokių pridaro.
Su nerimu, priklausomai nuo jo priežasties, galima tvarkytis tiek ir patiems, tiek ir su psichologo pagalba. Svarbiausia nenuleisti rankų ir nebandyti taikytis su tokia mintimi, kad jums panašią būklę teks kentėti visą likusį gyvenimą, nes iš tiesų nerimo sutrikimai yra vieni lengviausiai gydomų psichoterapijos procese ir pakanka pakankamai nedidelio kiekio konsultacijų, kad nerimo simptomai ženkliai sumažėtų ir žmogus vėl galėtų gerai jaustis.
Sėkmės
turbut ir amn tas pats:( o dieve....is kur toios ligos>..pastoviai prisimastau sau ligu...bet neikoreikai buti optimistei ir ignoruoti viska ka jauciu kai gydytojai sako akd esu visksia sveika tik va buna permusiami bet cia nestumo metu...nors sirdis sako akd sveika bet visteik ji mane gazdina pasoviai apie ja galoju o jei apjauciu kad permusa tai katastrofa....o visi gydytojai sako kad enstumo metu pasireiskias permusimas nieko tokio.....
QUOTE(raimulele @ 2009 03 13, 17:47)
turbut ir amn tas pats:( o dieve....is kur toios ligos>..pastoviai prisimastau sau ligu...bet neikoreikai buti optimistei ir ignoruoti viska ka jauciu kai gydytojai sako akd esu visksia sveika tik va buna permusiami bet cia nestumo metu...nors sirdis sako akd sveika bet visteik ji mane gazdina pasoviai apie ja galoju o jei apjauciu kad permusa tai katastrofa....o visi gydytojai sako kad enstumo metu pasireiskias permusimas nieko tokio.....
Sveika raimulele
,neskubėk sau diagnozės nusistatinėti
jeigu baiminiesi dėl savo širdutės, kurios permušimus jauti, tai greičiausiai tik padidintas tavo nerimas, kuris gali pasireikšti stipresniais priepoliais. Turbūt nenuostabu, kad nerimauji - gyvenime laukia dideliausios permainos, gandrai į jūsų namus atskris jau laaabai greitai, kaip suprantu
Žmonės, kurie kenčia nuo hipochondrijos dažniausiai baiminasi pakankamai sunkių ligų - pvz. vėžio, kai medicinio pagrindo tam neturi jokio. O kaip suprantu tavo širdelė suspurda ne tik iš nerimo, bet, kaip sako gydytojai, tam tikras jos pašėliojimas pakankamai normalus nėštumo metu.
Linkiu būti sau gerai, lepintis į valias ir gal karts nuo karto pasiklausyti relaksacinės muzikos
Sėkmės!
sveiki,
na mane apima nekokia nuotaika,kai suzinau,kad kas is pazystamu serga sunkai liga arba,kai pasipila keletas mirciu- vienas po kito mirsta zmones(tai buna pavasary,sprogstant pumpurams).Nu,o kai suzinau,kad kam vezys,tai jergau,man atrodo,kad irgi pradeda skaudeti limpmazgiai.Kazin,ar tokiais pojuciais greiciaiu prisisaukiama ligas,ar kaiptik,atstumiama?
na mane apima nekokia nuotaika,kai suzinau,kad kas is pazystamu serga sunkai liga arba,kai pasipila keletas mirciu- vienas po kito mirsta zmones(tai buna pavasary,sprogstant pumpurams).Nu,o kai suzinau,kad kam vezys,tai jergau,man atrodo,kad irgi pradeda skaudeti limpmazgiai.Kazin,ar tokiais pojuciais greiciaiu prisisaukiama ligas,ar kaiptik,atstumiama?
deja greiciau prisisaukiama , nes ka mastai ko bijai ta ir gauni...
QUOTE(Emulsija @ 2009 04 18, 21:48)
sveiki,
na mane apima nekokia nuotaika,kai suzinau,kad kas is pazystamu serga sunkai liga arba,kai pasipila keletas mirciu- vienas po kito mirsta zmones(tai buna pavasary,sprogstant pumpurams).Nu,o kai suzinau,kad kam vezys,tai jergau,man atrodo,kad irgi pradeda skaudeti limpmazgiai.Kazin,ar tokiais pojuciais greiciaiu prisisaukiama ligas,ar kaiptik,atstumiama?
na mane apima nekokia nuotaika,kai suzinau,kad kas is pazystamu serga sunkai liga arba,kai pasipila keletas mirciu- vienas po kito mirsta zmones(tai buna pavasary,sprogstant pumpurams).Nu,o kai suzinau,kad kam vezys,tai jergau,man atrodo,kad irgi pradeda skaudeti limpmazgiai.Kazin,ar tokiais pojuciais greiciaiu prisisaukiama ligas,ar kaiptik,atstumiama?
aš tai labai norėčiau padiskutuoti apie tą "prisišaukimą"...Juk natūralu, kad, kai išgirstam apie mirtį, patys savo mirtingumą prisimenam, ir, kai suserga šalia esantis žmogus, nejučia pasitikrinam, ar patys tokių simptomų neturim...labai žmogiška
Bet ligų prisišaukimas ar atstūmimas mintimis....
pvz.Jei norim išvengti krūties vėžio ar anksti jį pastebėti, reikia: reguliariai tikrintis ir ne tik rankiniu būdu:), sportuoti, vartoti daugiau daržovių ir mažiau gyvulinių riebalų, žindyti savo vaikiuką, nerūkyti, mažiau vartoti alkoholio ir t.t. Na, tai rodo tyrimai, kad tokie dalykai riziką mažina ligos....
Man labiau atrodo, kad reikia galvoti apie tai, kaip išlaikyti sveikatą ar ją pagerinti, o ne tikėtis, kad kiekvienas turime magiškų galių atitolinti nelaimes nuo savęs vien todėl, kad mes apie tai galvojam.
o paranoijskas sveikatos tikrinimas stiprinimas ir valgymas tik sveiko maisto ir pan irgi nera gerai ar ne ?
QUOTE(lucero @ 2009 04 20, 21:44)
o paranoijskas sveikatos tikrinimas stiprinimas ir valgymas tik sveiko maisto ir pan irgi nera gerai ar ne ?
Na paranojišką sveikatos tikrinimąsi vertėtų atskirti nuo sveikos gyvensenos, nes tai labai skirtingos "pamišimo" formos manau
Kita vertus, ką mes galėtume pavadinti paranojišku sveikatos tikrinimusi?
Ar kiekviena iš mūsų reguliariai (net nežinau tiesa pasakius kaip dažnai tai reikia daryti, bet tarkim kartą per metus) aplanko dantistą, šiaip profilaktiškai, o kaip su ginekologėm, kraujo tyrimais, akių tikrinimais ir t.t. Jeigu prezidentui prirašytas reguliarus sveikatos tikrinimas kuo mes blogesnės???
Mūsų organizacijoj pvz. žmonių sveikatą reguliariai tikrina, tai tiek visokiausių užsisenėjusių vėžių buvo rasta, kai tik pradėjo tikrinti....o dabar vis mažiau, vis tik "susidėvejimo" ligas randa....tai kaip ten su ta paranoja tada?
