Biblija - ar tai pasakos?

Manau, kad gražiai prašyti geriau, kad prie agurko negautum ir mamos pabarimo už nemandagumą.

Melstis už mirusius niekada ne vėlu ir niekada nėra be reikalo. Aš tikiu, kad Dievui nėra laiko, jis laikui nepavaldus yra anapus jo. Todėl mūsų malda nėra po žmogaus mirties, nėra ir prieš ją, nėra nei po nukeliavimo pvz. į pragarą nei prieš, kada besimelstume. Malda yra Dievui už žmogų, o prašančiąjam Dievas pažadėjo duoti. Todėl viltingai prašykime, gal vertas pragaro vien dėl mūsų prašymo ten neis, o gal mums meldžiantis už mirusį jam prieš mirštant bus duota galimybė pasitaisyti , juk Dievui nėra vakar ir rytoj, nėra laiko.

Matai, kažkas ilsėdavosi kas 10 dienų, o mums įsakyta ilsėtis dažniau, kas 7 dienos. Dievas rūpinasi ne tik mūsų dvasia, kuriai reikia laiko apmąstyti, laiko mylėti, bet ir kūnu, kuriam būtinas poilsis ir tai ne tinginystė, tai būtina kūno sveikatai, žmogaus gerovei. Dievas myli savo kūrinius ir lengvina jų naštas.
Dabar kai yra galimybės juk ilsimės dar dažniau ir ilgiau


Jie nepakluso Dievo valiai. Visiškai nesvarbu ką padarė, svarbu, kad padarė prieš Dievo valią, tai yra apsisprendė eiti ne su Dievu, o prieš Jį, gal tiksliau būtų sakyti be Jo. Nepakluso pirmieji žmonės, o keli jie buvo visiškai nesvarbu. O koks skirtumas prieš kiek metų tai buvo, ar kaip tie žmonės atrodė? Ir čia vargų vargti jie ne pagal Dievo norą atsidūrė, o savo pasirinkimu. Juk už kiekvieną poelgį reikia prisiimti iš jo sekančią atsakomybę. Gyvenimo, be gyvybės šaltinio nėra. Žmonės nusprendė apseiti be gyvybės šaltinio - Dievo, vadinasi nusprendė apseiti be gyvybės - mirti. Dievas juos sukūrė gyvenimui, suteikė galimybę turėti laisvą valią, rinktis gyvenimą - gėrį, arba mirtį - blogį. Prašė rinktis tik gėrį. Bet žmonėms nepakako pažinti gėrį - gyvenimą, norėjo pažinti ir blogį - mirtį, štai mes ir pažįstame tai ką mums mūsų protėviai parinko. Pažįstame gėrį - Dievą, galime jį rinktis, pažįstame ir blogį - mirtį, galime pasirinkti ir ją, amžinąją mirtį, amžinąjį atsiskyrimą nuo Dievo.
Na aš taip suprantu

Dievas isake Adomui"Valgyk is visuRojaus medziu;o is meezio gero ir pikto nevalgyk;nes ta diena,kurioje is jo valgysi,neisvengiamai mirsi"Dievas turejo teise nustatyti moralines normas ir apibrezti kas jo kuriniams buvo gera ir kas bloga.Adomas ir Ieva galejo valgyti nuo visu sodo medziu,jie turejo parodyti dekinguma ir paklusnuma jo istatymui,uzuot nustatineje savo paciu moralines normas..Sakoma kad Ieva pazvelge i medi ir jo vaisius pasirode ypac geidziamas,taigi ji nuskyne ir valge..veliau jos vyras samoningai prisidejo..taip juodu tapo Setono bendrininkais.Adomas ir Ieva iskart pajuto pasekmes,jie netapo dievais-neigijo iptingo pazinimo,priesingai,jiedu isgirdo nuosprendi:"Savo veido prakaite tu valgysi duona,iki nesugrysi i zeme,is kurios esi paimtas,nes dulke esi ir dulke vel pavirsi"
Iki tol buve tobuli,jie nebegalejo perduoti tobulybes savo palikuonims,ju genuose jos neliko.Taigi ju vaikai buvo pradeti po nusidejimo ir paveldejo nuodeme bei mirti

kame jie tobuli buvo? kad jiems viskas buvo ant lekstutes padeta?
man rodos, kad didesnio tobulumo siekimas buvo prilygintas nepaklausnumui, o veliau nuodemei. isvada: zydu dievas nenorejo, kad zmones tobuletu.

Kur įžvelgei Ievos ir Adomo tobulumo siekimą?

ar pažinimo siekimas neveda link tobulumo?
kokiu tikslu jie vaisių valgė?

O ką jie norėjo pažinti?
Manau jie valgė, nes nusprendė, kad gali apseiti be Dievo pamokymų, nes nusprendė, kad Dievo žodis jiems neprivalomas.

kodėl taip manai?

Nes Jo nepaklausė. Manė esą protingesni ir geriau žinantys, galintys patys spręsti ką daryti verta.

ar buti savarankisku ir paciam priimti sprendimus yra blogai?
be to, juk ir medzio pavadinimas buvo "pazinimo". ar norejimas pazinti yra blogai?
siaip ar taip, sita pradzios knygos istorija as vertinu kaip pasaka

Jie turėjo teisę priimti sprendimus ir priėmė. Dabar turi sprendimų pasekmes, nes sprendimai buvo klaidingi. Dievas sukūrė pasaulį, Jo valia yra teisingumas, gyvybė ir gėris, o kas prieš Jo valią- neteisingumas, mirtis ir blogis. Jie pažinojo Dievą, gavo iš Jo gyvybę, dovanų sodą, gyvūniją - visą gėrį, bet panoro pažinti ir blogį. Gavo ir tai. Turime melą blogį, mirtį. Bet kažkodėl gavę tai ko ieškojome nepatenkinti. Kaltiname Dievą, kad Jis leido taip atsitikti, kad pasirinktume blogį, kartu teigdami, kad vistik turime teisę rinktis .

Šią Pradžios knygą vertinu, kaip pasakos forma pateiktą mūsų pradžios esmę.

ar jūs kaltinate ievą ir adomą, kad jie nepakluso dievui ir dabar jums reikia kentėti?

Kas aš tokia, kad kaltinčiau , bet tikrai nesidžiaugiu jų nuodėme. Man nepatinka galimybė turėti mirtį ir jų padovanotas blogio pažinimas Pirmaisiais tėvais džiaugiuosi už tai, kad jie suprato savo kaltę, dėl jos gailėjosi ir padovanojo mums laimę turėti bent viltį Dieve, turėti pažadą, kad Jis mums atleidžia.