Ilgaliežuvė uošvienė

Taip pat ir aš, nejaučiu jokios meilės, tik pareigą ir dėkingumą už išaugintą tokį sūnų. Šiaip labai patiko, Kilina, tavo visos mintys. Visa tai per ilgus metus išbandžius ir dabar dar naudoju, tikrai šypsena ir ramybė padeda santykiuose. Purštuokliauja - patyliu, pasišypsau - nurimsta. Gerai progai pasitaikius, išsakau, kas nepatinka. Bet tokie santykiai atsirado su laiku ir patirtim, jaunystėj visko buvo ir pykčių , ir ašarų.
Pati esu uošvienė, bet tiesiog džiaugiuosiu savo vaikų išrinktaisiais, jokių konfliktų. Kodėl turėčiau, ką nors bloga jiems daryti, nesvarbu veiksmais ir kalbom, jeigu jie brangiausi mano vaikams. Meldžiu dievo, kad ir toliau taip būtų.

Merginos, niekad nedrauskit, nepeikit vyram jų tėvų, juk tai artimiausi žmonės. Visa tai, kas nepatinka, galima išsiaiškinti išsikalbant, tiesiog nenešiojant plytos užanty ir neapykantos širdy.
Manau, DijosD mama ir neteisingai elgiasi "pernešinėdama" apkalbas ir tuom dar labiau aštrindama marčios ir anytos santykius.

Bet nenešioti neapykantos jau pasidarė neįmanoma, nes jei uošvienei užkliūva net marčios mama, pvz., man buvo pareikšta, kad mano mama pakampėm slankioja (neaišku iš kur ji tą ištraukė), tai pas tokią pletkininkę daugiau tikrai nebevažiuosiu ir nebesišypsosiuos, kaip kad visada dariau, kad viskas gerai. Jei su manim taip elgias, tada tegu sau ir gyvena savo pletkų maiše