QUOTE(flight @ 2011 12 05, 12:35)
Kas dėl Svirplelės ir kitų panašių atvejų. Nežinau, man tai atrodė savaime suprantamas dalykas, kad, KOL mūsuose nėra normalios įstatyminės bazės ir tam tikrų reglamentuotų niuansų, visa atsakomybė ir sprendimai atitenka, deja, - gimdyvei. Taigi, nereikėtų to pamiršti. Aš dėl savo abiejų gimdymų pribuvėjai galiu tik dėkoti. Bet, visados reikia numatyti ir galimus kitus variantus.
Jei pvz., pribuvėja vėluoja ar , kaip Svirplelės atveju, atsiranda kažkokių kitų būtinų reikalų - viskas, mašinon ir ligoninėn, ir dar pakeliui skambini gydytojui, su kuriuo tareisi iš anksto (taip taip, aš prieš abu savo naminius gimdymus buvau susitarus su konkrečiais ginekologais-akušeriais, jeigu ką). O ne sėdi namuose, lauki, gimdai..
Visi ligoninei reikalingi daiktai, dokumentai JAU turi būti paruošti ir sukrauti mašinon ar kitoj greitai pasiekiamoj vietoj dar gerokai iki gimdymo (o ką jei koks priešlaikinis? aš prieš mėnesį buvau viską susiruošus nuo -iki). O ne taip, kad ekstra atvejis, o daiktai dar ieškomi, lakstoma ir kraunama.
Atstumas iki gimdymo namų turi būti keliskart išmatuotas minučių tikslumu ir piko metu. Jei gyvenama užmiestyje, kur nors užpustytuose soduose - nežinau...aš nerizikuočau. Nuo mūsų namo iki Antakalnio klinikų, t.y. būtent ten, kur veža iš kitų įstaigų su komplikacijomis - šešios minutės mašina, kamščių ir šviesoforų tuo maršrutu nebūna niekada (nedidelė gatvelė). Man tas atstumas buvo visiškai priimtinas apsisprendžiant gimdyti namuose. Pvz., iš kokios BAK atvežt gimdyvę ar naujagimį jiems užtruktų gerokai ilgiau (jie neturi reanimacijos beigi atatinkamos aparatūros). Ir nieko. Oficialu ir legalu.
Dar dėl psichologinės savijautos. Aš esu itin jautri. Mano kūnas reaguoja į kiekvieną įtampėlę ar stresą. Pvz., jei susikremtu - užkyla tempa. Jei stresas - susergu. Jei kelionė ar kitas ženklus pasikeitimas - šiaip itin tikslus menstruacijų ciklas pagrybauja dviejų savaičių paklaida.
Ligoninėje gimdant, būtų koks grubesnis išsireiškimas ar nesiskaitymas - viskas, viso gero gimdymo veiklai (skatinamieji) ir stangoms (man būtina itin tinkama kūno poza beigi itin stipri koncentracija, stangos man - sunkiausias etapas), taigi rezultate - replės ar vakuumas geriausiu atveju.
ŠITAIP RIZIKUOTI SAVO VAIKU - nenorėjau. Todėl rinkausi namus.
Todėl ir aš antrą kart rinkaus namus-nemačiau jokių perspektyvų pagimdyti ligoninėje.Per pirmą gimdymą,į gimdyklą atvykus su 4cm gimdos atsidarymu,bebūnant joje,man per ilgą laiką nebeatsidarė nei vienas centimetras daugiau-esu daugiau nei garantuota,kad tai susiję su "nuostabia" gimdyklos aplinka(šaltos plytėlės viduržiemį,mediniai seni vėjo prapučiami langai ir visam tam šaltyje- būti su trumpais ligoninės naktiniais,slinkti su pala tarp kojų ir bėgančiais vandenim į klaikiai šaltą wc-smulkmenėlės tai tokios visai,itin nuteikiančios sėkmingam gimdymui

..) ir su "puikia" atmosfera..O kad ir buvau toliau užskatinta ir įvyko atsidarymas,vistiek tai nepadėjo pagimdyti.Nu ir medikės kaip ir savo srities profesionalės lyg buvo.Nekaltinu aš jų tikrai-jau ir pačiai jėgų pabaigoj pritrūko,tačiau tačiau-o kodėl jų pritrūko kažin?

Kiek su medikais po to teko kalbėti apie mano atvejį-tikrai nebuvo kažko super sudėtingo,tik viskas iš eigos išsirutuliojo-visi niuansai susikrovė į krūvą ir psichologiniai tikrai nebuvo paskutinėj vietoj

Greičiau atvirkščiai
Namuos kita kalba-kaklelis atsidarinėjo gal iš lėto,tačiau tolygiai ir tvarkingai nes..dariau tuo metu,ko norėjo mano organizmas(gulėjau ant žemės per sąrėmius,o tarp jų-snaudžiau) ir tt ir tt.Tar kito-be galo norėjau būti ant žemės ir per pirmą gimdymą,bet kur tau-sąlygų jokių tam.Dabar kiek suprantu,galima gulinėti ant kažkokių matrasų,tačiau-VARGU ar tai patinka ir priimtina medicinos personalui?Gi patogiau kai gimdyvė guli tvarkingai ,mat taip atseit "saugiau vaikeliui"-ar tai ne manipulicajijos??????????