Našlės

Kūčių stalas žvakelėm mirgės
Metų vargas atrodys toks lengvas,
O namai prisipildys
Tikėjimo, gėrio versmės.

Tu ištieski kažkam artimam
Nuo darbų gal pavargusią ranką
Ir širdingai linkėk
Susitaikymo, ramybės, vilties.



Naujieji metai atnesė mums ir naujuosius namelius

Su šventėmis! Vilties, gėrio, šilumos, nuoširdžių draugų!

Tegul šios Kalėdos dovanoja visoms ir visiems dvasios ramybę, laimę, gėrį ir džiaugsmą Linksmų švenčių

SU PRAĖJUSIOM IR ATEINANČIOM ŠVENTĖM .LAIMINGŲ METŲ JUMS

Mergaitės, kaip laikotės po švenčių Aš tai džiaugiuosi, kad šiemet jau kažkaip viskas be laaaabai liūdnų minčių ir depresijų praėjo...

...man sios sventes kazkokios nesventiskos visai..... nezinau, kodel.. bet nera noro svesti

Aš tai irgi nejaučiu tų švenčių taip kaip anksčiau būdavo, tiesiog noriu, kad jos ramiai praeitų ir vėl gyvenimas stotų į kasdienybės vagą

as dziaugiuosi kad jos nebuvo baisiai skaudzios ir tuscios, buvo tokios paprastos, noriu kad praeitu tas sventimo ir sveikinimo maratonas ir gyvenimas toliau testusi
be to visas sveikinu su praejusiom ir artejanciom svetem, linkiu kad kiti metai bent truputi butu geresni uz siuos, linkiu kad kleckai nesirgtu

...lai pildosi viltys žadėtos, svajotos, lai būna šie metai vien gėrio pradžia. Su 2009! 

Laimingu Naujuju Metu !

Nežinau ar aš čia į temą, bet perskaičiusios tikrai turėsit apie ką pamąstyti Gal ne taip jau mums ir blogai kaip trodo Aišku sunku vienoms vaikučius auginti, bet gi pasirodo būna ir blogiau

Jau po švenčių sugalvojau paskambinti vienam savo pažįstamui. Draugu jo pavadinti negalėčiau, nes matydavomės tik vasarą, kai būdavom Palangoje. O šiaip nebendravom, bet buvom susitarę, kad jei kuriam reiks pagalbos, tai skambinsim vienas kitam
O susipažinom su šiuo vyru per vaikus Tiesiog, Palangoje medinis takelis vedantis prie jūros dviems tėvams su vežimukais per siauras pasirodė Nuo to ir pokalbis prasidėjo. Dvi savaitėles buvom prie jūros, tai visas popietes leisdavom kartu, o likusią dienos dalį kiekvieni sau. Šis vyras pasirodė esantis našlys Tada kai susipažinom, tai buvo 3 mėnesiai kai jo žmona mirusi Bet jo tvirtumas mane privertė plačiai išsižioti Nes tą vasarą buvo metai laiko, kai palaidojau vyrą, o vis dar niekaip negalėjau savęs į rankas suimti. Bliaudavau vos apie jį pagalvojusi O mūsų naujasis pažįstamas, savo širdgėlą skandino darbe ir apie žmoną pasakojo labai gražiai, bet ramiai. Šaliai tokio žmogaus pasijutau visiškas skystalas Bet pradėjau blaiviau mąstyti... Žodžiu, jokių didelių draugysčių mes nemezgėm, nes nemanu, kad nors vienas iš mūsų apie tai būtų norėjęs net pagalvoti Aš dar ir dabar bijočiau pradėti su kažkuo rimtai draugauti, nes mane persekioja mirties baimė Bet bet tai jau kita istorija...



Papildyta:
Žodžiu, jaučiuosi šiam žmogui dėkinga už gautus "moralinius spyrius į užpakalį", nes nors man jo žodžiai ir kritika tada nepatiko, bet tikrai privertė susiimti ir dažnai kai būdavo labai sunku, tai prisimindavau šį žmogų ir jo sūnelį. O po švenčių nuspendžiau jiems paskambinti. Paskambinau... Iš balso atsiliepusio telefonu iš karto supratau, kad čia ne tas žmogus Atsiliepęs mandagiai paaiškino, kad mano pažįstamas jau šitu Nr nesinaudoja. Iš karto pagalvojau, kad, matyt, žmogus darbą pakeitė, todėl pasiteiravau ar negalėčiau gauti naujojo tel Nr, į ką man buvo atsakyta, kad "nenoriu Jūsų liūdinti, bet JIS prieš kelis mėnesius MIRĖ nuo infarkto...." Apakau vietoje... Pusę vakaro neradau sau vietos Mergaitės nu rimtai, pasakykit Jūs man KUR TAS DIEVULIS ŽIŪRI????????????? Įsivaizduojat visiškai be tėvų liko 2,5 metukų vaikelis BAISU.
Išsiaiškinau, kad vaikelį pasiėmė auginti žmonos sesuo.. Šaunuolė Lenkiu prieš ją galvą.

Taip, kad mergaitės reikai nustoti savęs gailėtis ir ašaras lieti. Reikia gyventi ČIA ir DABAR, nes tikrai nežinom kiek laiko dar šitoje Žemėje turim...

jooooooooooooooooooooooooooooooooo čia tai bent...............
brrrr, net nupurtė. Visą dieną klaikiai jaučiuosi, svaigsta galva........ perskaičius toks jausmelis, kad net spaudimas užkilo, viskas cirkuliuot pradėjo ir blogumai išsilakstė