QUOTE(RiMami @ 2009 01 22, 17:55)
Dabar lauksim ir torčiukų fotkių su šitom gėlytėm
Cia siaip gelytes trims skirtingiems tortams

Viena torta galbut kita savaite turesiu "pilnoj komplektacijoj". Bet tai, manau, smulkmena jau tas tortas, bendras vaizda su dazais aiskus jau tikriausiai...
Tiesa, kai kuriu dazu buteliuku dar nebuvau net atidariusi
QUOTE(RiMami @ 2009 01 22, 17:55)
O pačią masę gėlytėms pagal cipciuko receptą darei, ar pagal kokį kitokį gal?
As mase darausi taip: uzsimaisau zelatinos stipru "skiedini" (proporcijos mazdaug 3 saukstai vandens - 1-1.5 sauksto zelatinos... labai sunku pasakyti, dedu is akies ir ziuriu; nebijau zelatinos ir padaugint, nes jei pasildzius bus per tirsta, vandens visada galima ipilt daugiau). Tada pilu ta "skiedini" i cukraus pudra tol, kol gaunasi norimos konsistencijos mase. Nematuoju, tad vel sunku pasakyt proporcijas (bet labai lengva pajaust, kada jau gana, kai darai tai).
Tada pasitepu rankas sviestu (butinai!) ir pradedu minkyt mase. Mase nuo ranku silumos dazniausiai dar kiek atsileidzia, tad minkydama paprastai dadedu cukraus pudros. O rankas nuolat vis pasviestuoju. Sviesto deka mase nelimpa prie ranku, o veliau, baigus minkyt -- ir prie kitu pavirsiu. Savaime aisku, kad kai rankas nuolat sviestuojuosi, tas sviestas po truputi isimaiso ir i mase (aisku, juokingai mazai jo ten patenka, bet vistiek svarbu). Taigi atsidures maseje, tas sviestas priduoda tamprumo (elastingumo), mase tampa ne tokia trapi ir labiau pasiduoda "lamdymui". Trumpai tariant, gerai tokiu budu paruosta mase palyginciau su modelinu, tuo siuolaikiniu vaiku plastelinu. 100% tas pats -- niekur nelimpa, yra minkstutis, elastingas ir paklusnus (skirtumas tik tas, kad modelinas nekieteja pastovejes "gryname ore")
Tiesa, dar toks momentas del detaliu sulipdymo. Kazkas naudoja vandeni (patepa pries klijuojant), kas skysta zelatina, kas isvis specialiai glaju tam reikalui darosi, o as -- paprasta kiausinio baltyma. Man cia patys paprasciausi ir patikimiausi klijai.
Nemazai detaliu as iskocioju iki beveik permatomo plonumo (pvz., marguju roziu ziedlapiai dauguma yra plonesni uz mano rankos naga). Tad paruostas detales teplioti vandeniu vengiu is tolo (cukrus pradeda tirpti, ir detale istezta); zelatina netinka ilgesniam naudojimui, nes turi but silta. O kiausinio baltymas gali stovet saldytuve dienomis; jis netirpdys mases, ir patikimai sulipdys detales. Tiesa, yra vienas trukumas -- baltymu pateptos vietos lieka siek tiek blizgesnes. Man tai netrukdo, bet del visa ko geriau netepliot "bele kur" -- tik ten, kur reiks klijuoti.
Jau kazkaip

pavarg spejau berasydama tiek