,pripuste kieme iki keliu 
,kaip ryt su masina isvaziuosiu 
QUOTE(sonteja @ 2009 01 04, 01:41)
Sniegas liuks,kaip man patinka kai daug sniego ,pripuste kieme iki keliu ,kaip ryt su masina isvaziuosiu
,pripuste kieme iki keliu ,kaip ryt su masina isvaziuosiu Turėsi progą pasiimti laisvadienį
Labanakt, chebryte, man jau prasidėjo naktis
QUOTE(TikGerai @ 2009 01 04, 02:25)
L.Hay savo knygose viska remia meile sau. Jos pagrindinis patarimas ir vaistas nuo visu nesekmiu - MYLEK SAVE.
Ar mylėti save ir džiaugtis savo liūdnom emocijom, yra tapatu? Ar jūs nepajutot, lyg slopintų neigiamas emocijas autorė? Neigiamus jausmus?
QUOTE(Vedam @ 2009 01 04, 02:36)
Žiūrint iš šio dienos perspektyvos, aš taip or neišmokau nei patikėti, tuo kas vyksta, nei padėkoti.
QUOTE(Vedam @ 2009 01 03, 23:31)
Kai rašiau "nežinom", turėjau galvoje tai, kad dar nėra patikimo mokslinio paaiškinimo.
Žodis "protas" šiuo atveju panaudotas kaip "mąstymo" sinonimas. Kodėl jis ribotas? Empirika. Kai mąstome, mes mąstome apie objektą ir operuojame sąvokomis, bet ne tikrais objektais. Pvz, galima labai daug mąstyti apie obuolį, bet kol jo neparagavome, iš tiesų nežinome, kas yra obuolys. Kol pirmą kartą nepasibučiavom, ar ko blogo dar daugiau nepadarėm, joks mąstymas nepadės to pažinti, čia ir yra ribotumas. O pats mąstymas yra sąmonės dalis, dar viena dalis yra jausmai, ir t. t. Ir jausmai yra patikimesni, nei mąstymas, protas (jau vien dėl to, kad už juos yra atsakingos evoliuciškai "senesnės" smegenų dalys).
Na, o pasąmonė - juoda dėžė. Kaip ji veikia, tiksliai žino tik antro kurso studentas Linas Didžiulis, svajojantis tapti Donaldu Trampu, o visi kiti - abejoja.
Žodis "protas" šiuo atveju panaudotas kaip "mąstymo" sinonimas. Kodėl jis ribotas? Empirika. Kai mąstome, mes mąstome apie objektą ir operuojame sąvokomis, bet ne tikrais objektais. Pvz, galima labai daug mąstyti apie obuolį, bet kol jo neparagavome, iš tiesų nežinome, kas yra obuolys. Kol pirmą kartą nepasibučiavom, ar ko blogo dar daugiau nepadarėm, joks mąstymas nepadės to pažinti, čia ir yra ribotumas. O pats mąstymas yra sąmonės dalis, dar viena dalis yra jausmai, ir t. t. Ir jausmai yra patikimesni, nei mąstymas, protas (jau vien dėl to, kad už juos yra atsakingos evoliuciškai "senesnės" smegenų dalys).
Na, o pasąmonė - juoda dėžė. Kaip ji veikia, tiksliai žino tik antro kurso studentas Linas Didžiulis, svajojantis tapti Donaldu Trampu, o visi kiti - abejoja.
na mano suprantimu protą apsprendžia sąmonė. Nes juk mūsų mastymas labiausiai ir priklauso nuo sąmonės turinio
Kad pasamonė juoda dėžė tai sutinku, bet ta dėžė visada veikia sąmonę, tiesiog jos turinys dažnai pasireikškia ne tiesiogiai, o kažkokiu iškraipytu pavidalu. Dėl šios pasamonės-sąmonės saveikos sunku man suprasti kodėl protas yra toks ribotas....atrodytų reikia tik pastangų įsiklausyt į tai kas ateina iš pasamonės. Arba aš kitaip suprantu proto sąvoką.
QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 04, 00:13)
Aš tai jau supratau. Ir man nebesvarbu kas ko kiek turi. Ne turėjimas apsprendžia ar aš esu laiminga.
Suprantat, aš neneigiu realybės. Aš joje. Jei neigčiau.... Sakykime šitaip, prieš kurį laiką svarsčiau realią galimybę, nes turėjau tik dvi išeitis, persikraustyt gyvent į garažą. Tai koks čia neigimas? Čia juodinimas, kai neturi už ką kruopų šunims nupirkt, ir esi prasiskolinus iki paskutinio antakio plaukelio? Aš esu savo kasdienybėj. Aš nejuodinu savo gyvenimo. Aš tikiu likimu. Jis man gailestingas. Gal malda... Ne, aš neturėjau jėgų melstis. Likimas. Kraustausi į naują namą. Buvau parsidavusi iki paskutinio siūlo. Ačiū likimui, kad turi ką parduot. Ačiū jam už dovanas. Mano kieme stovi apsnigta mašina. Kažkada tokią matant seilės varvėjo. Man ją atvarė į kiemą, ir ranką bučiavo, kad pasaugočiau. Likimas. Myliu savo likimą. Ne pirmą kart lipu iš duobės. Reiks, lipsiu dar kart. Aš neturiu nieko. Rimtai aš čia Jums. Niekas man nepriklauso. Tai ma ir nereikia nieko.
Suprantat, aš neneigiu realybės. Aš joje. Jei neigčiau.... Sakykime šitaip, prieš kurį laiką svarsčiau realią galimybę, nes turėjau tik dvi išeitis, persikraustyt gyvent į garažą. Tai koks čia neigimas? Čia juodinimas, kai neturi už ką kruopų šunims nupirkt, ir esi prasiskolinus iki paskutinio antakio plaukelio? Aš esu savo kasdienybėj. Aš nejuodinu savo gyvenimo. Aš tikiu likimu. Jis man gailestingas. Gal malda... Ne, aš neturėjau jėgų melstis. Likimas. Kraustausi į naują namą. Buvau parsidavusi iki paskutinio siūlo. Ačiū likimui, kad turi ką parduot. Ačiū jam už dovanas. Mano kieme stovi apsnigta mašina. Kažkada tokią matant seilės varvėjo. Man ją atvarė į kiemą, ir ranką bučiavo, kad pasaugočiau. Likimas. Myliu savo likimą. Ne pirmą kart lipu iš duobės. Reiks, lipsiu dar kart. Aš neturiu nieko. Rimtai aš čia Jums. Niekas man nepriklauso. Tai ma ir nereikia nieko.
tai bet jūs rašot, kad tikit likimu, tikit kad jis jums gailestingas. O ar tame neįžvengiate pozityvizmo? Pozitytivus mastymas nėra vien krykštavimas ir realybės neigimas. Vien tai kad sunkiu momentu nepuolėt į neurozes, depresijas ir neviltį, o tikėjot likimu irgi yra pozityvus požiūris. Visgi matėt ir kažką gero, būtent galimybę, kad likimas bus gailestingas ir ateityje bus geriau.
QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 04, 10:26)
Ar mylėti save ir džiaugtis savo liūdnom emocijom, yra tapatu? Ar jūs nepajutot, lyg slopintų neigiamas emocijas autorė? Neigiamus jausmus?
L. Hay man pasirodė pikta, tikrai neigiamų jausmų kažkokių yra.
Nemylint savęs, neigiant save, nepripažįstant savęs negalima tikėtis džiaugsmo ir ramybės (geras yra angliškas žodis "bliss"), bet kita vertus, to tikrai nepakanka, jei nemylėsi kitų, nepriimsi, atskirsi save nuo kitų žmonių, irgi nieko gero neišeis. Koks gi džiaugsmas, nuolat kovojant su aplinka? Sekant Hay yra grėsmė užsisklęsti savyje, maitinti savo ego, nuo kurio stiprumo atvirkščiai priklauso "laimingumas" - ramybė ir džiaugsmas. Meilė sau ir kitų žmonių atmetimas yra skirtingi dalykai, kuriuos kartais supainiojam.
Geriau jau paskaitykit Dr. Clarissos Pinkolos Estes Bėganti su vilkais - apie moters archetipus (jei dar neskaitėt). Bus skausminga, bet gali tapti durimis į naują gyvenimą.
QUOTE(bamba @ 2009 01 04, 11:41)
Visgi matėt ir kažką gero, būtent galimybę, kad likimas bus gailestingas ir ateityje bus geriau.
Hmmm. O Kaip tada apčiuopt skirtumą, tarp fatalizmo ir pozityvizmo?
QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 04, 09:56)
Hmmm. O Kaip tada apčiuopt skirtumą, tarp fatalizmo ir pozityvizmo?
gal fatalistas netiki, kad kažkas nuo jo priklauso. O pozityvistas tiki, kad būtent pozityvios mintys įtakos teigiamai jo ateitį. Bet man tada man kyla klausimas ar negali būti pozityvus fatalistas.... Juk ir tikint, kad nieko negali pakeisti, vistiek galimi du variantai.. tikėti, kad viskas bus gerai ir tikėti, kad nebus gerai?
QUOTE(Vedam @ 2009 01 04, 11:56)
Geriau jau paskaitykit Dr. Clarissos Pinkolos Estes Bėganti su vilkais - apie moters archetipus (jei dar neskaitėt). Bus skausminga, bet gali tapti durimis į naują gyvenimą.
Apie L. Hay
Hmmm. Kažkas panašaus. Gal susidariau klaidingą nuomonę, bet visą sąmoningą jos gyvenimą ji bandė atleisti. Atleisti sau, ir vyriškiui, ar ją išprievartavusiam, ar jos patėviui, kažkur turėjau jos biografinę apybraižą, nepamenu tiksliai. Arba ji taip ir neišsivadavo, arba bandydama pakeist save, suprato, kad kai kurios mintys ir teiginiai gali tapti standartiniais ir tikti daugeliui. Jos knygos, man vienos iš saldžių, ir nemielų. Atsiverti knygą, ir akys per tekstą šokinėja. Nepajunti, kada po 50 puslapių perskaitai.
Ar man tikrai reikia durų?
Kodėl daugelis žmonių nori pradėti gyventi iš naujo?
Papildyta:
QUOTE(bamba @ 2009 01 04, 12:03)
Bet man tada man kyla klausimas ar negali būti pozityvus fatalistas.... Juk ir tikint, kad nieko negali pakeisti, vistiek galimi du variantai.. tikėti, kad viskas bus gerai ir tikėti, kad nebus gerai?
O kiek kartų iš šimto, metant monetą, yra tikimybė, kad ji atsistos briauna?
Suprantat, pozityvus, tarsi uždedą antspaudą. Šviesios spalvos. Kaip vienintelės, kurią turi matyt. Jei viskas yra nulemta iš aukščiau, kokiu pagrindu galime teigti, kad viskas bus mums tik palanku?
Vedam, kokia Jūsų nuomonė apie V.Sinelnikovą?
QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 04, 10:09)
Suprantat, pozityvus, tarsi uždedą antspaudą. Šviesios spalvos. Kaip vienintelės, kurią turi matyt. Jei viskas yra nulemta iš aukščiau, kokiu pagrindu galime teigti, kad viskas bus mums tik palanku?
Manau svarbu žinoti, kad gali būti ir palanku ir nepalanku. Tai ir yra ryšis su realybe. Tačiau reikia tikėti, kad bus palanku, nes taip tiesiog lengviau gyventi. Juk mes nežinome, kad bus iš tikrųjų, tai koks tikslas gadinti šią akimirką baimėmis, kad ateityje bus blogai? Geriau gyventi viltim, kad bus gerai. Pirmas dalykas, kad tai padeda geriau jaustis, bei nepasiduot blogoms nuotaikoms, antras dalykas, kad taip samoningai ar nesamoningai pradedame veikti kryptingai, judėti link tikslo. Mano supratimu taip padidėja tikimybė, kad viskas mums bus palanku...
QUOTE(bamba @ 2009 01 04, 12:15)
Manau svarbu žinoti, kad gali būti ir palanku ir nepalanku.
Geriau gyventi viltim, kad bus gerai.
Mano supratimu taip padidėja tikimybė, kad viskas mums bus palanku...
Geriau gyventi viltim, kad bus gerai.
Mano supratimu taip padidėja tikimybė, kad viskas mums bus palanku...
Bet jei viskas yra nuspręsta iš ankščiau, tai jokio gali, ar negali būti, neegzistuoja. Kaip ir neegzistuoja, tarkim determinizme, laisva valia. Tai kaip gali kažką keisti mintimis? Žmogus gali priimti sprendimus, bet apsisprendimas būna nulemtas daugelio cheminių ir kitokių procesų.
Aš suprantu tą jūsų geriau. Bet nesuprantu, kam jis reikalingas.
QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 04, 10:31)
Bet jei viskas yra nuspręsta iš ankščiau, tai jokio gali, ar negali būti, neegzistuoja. Kaip ir neegzistuoja, tarkim determinizme, laisva valia. Tai kaip gali kažką keisti mintimis? Žmogus gali priimti sprendimus, bet apsisprendimas būna nulemtas daugelio cheminių ir kitokių procesų.
Aš suprantu tą jūsų geriau. Bet nesuprantu, kam jis reikalingas.
Aš suprantu tą jūsų geriau. Bet nesuprantu, kam jis reikalingas.
ne mintimis keičiame, o veiksmais. Mintimis tik verčiame save jaustis geriau. Jei tikite, kad absoliučiai viskas nuspręsta iš anksčiau tada ir veiksmais nepakeistume nieko. Bet nemanau, kad taip yra. Vistiek yra tokie žemiški dalykai, kuriuose pozityvus mastymas padeda. Pvz ieškotės darbo, jei tikite savimi, esate pozityviai nusiteikęs, manau didesnė tikimybė, kad ir pasirodysite geriau. Tikėdami, kad bus taip kaip norime, mes automatiškai pradedame elgtis atitinkamai.
Taip, daug kas yra nuspręsta ir anksčiau, kai kurių dalykų nepasieksime ir neturėsime nei pozityvizmo nei minties galios pagalba, nes jie tiesiog ne mūsų. Bet aš tikiu, kad yra dalykų kurie priklauso ir nuo mūsų. Daug ko neturėčiau dabar gyvenime jei nebučiau tikėjus, kad turėsiu, tiesiog nebūčiau bandžius ir dėjus pastangas, kai iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai beveik neįmanoma.
