QUOTE(Medinis @ 2009 01 04, 11:17)
Kaip manote - ką sunkiausia priimti, jei "viskas griūna"?
tikriausiai, sunkiausia priimti "pralaimejima", nes pralaimejimas gali reiksti, kad smunka zmogaus saviverte, savo akyse jis tampa "blogas", "nevertas" ir tt. o taip buna zmonems, kuriu savo kaip zmogaus vertes suvokimas priklauso nuo isoriniu dalyku - pvz., kitu zmoniu nuomones ir vertinimo, pagyrimu/papeikimu ir tt.
QUOTE(bamba @ 2009 01 04, 11:17)
manau priklauso nuo žmogaus. Tai atrodo teisinga ir manau, jeigu žmogus sugeba pritaikyti tuos norus arba tiesiog vertinti tai ką turi dabar, tai jis bus laimingas. Tačiau
šiuolaikinė visuomenė kiek kitokia, dažniausiai mes norim kažko, tai gaunam, bet vistiek nesijaučiam laimingi ir norim kažko kito. Laimė nepriklauso nuo aplinkybių, tai yra vidinė būsena. Jei to nejauti nieko neturėdamas, nejusi ir viską gavęs.
jei laime - vidine busena, nepriklausanti nuo aplinkybiu, tai ka bendro su individo laime turi visuomene, kokia ji bebutu - siuolaikine ar atsilikusi... ?