QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 04, 11:09)
Nepajunti, kada po 50 puslapių perskaitai.
Ar man tikrai reikia durų?
Kodėl daugelis žmonių nori pradėti gyventi iš naujo?
Apie L. Hay: matyt, ji pataiko tiksliai į tuos jausmus, kuriuos turi - įsisąmonintus arba ne, dėl to lengvai skaitosi, lengva identifikuoti save su tom situacijom ar emocijom.
Apie duris: nežinau, ar tikrai tau jų reikia, tu irgi nežinosi, kol šalia jų neatsidursi. Paskui jau galima pro jas įeiti, galima ne - nelygu poreikis.
Ai, dėl žmonių noro pradėti iš naujo, tai įvairiai - vienus užkniso visuomenė, kitus kankina vaikystės traumos, trečius slegia kitų žmonių pasiekimai ir taip toliau.
Galiu kalbėti apie save.
Rašiau, kad mūsų "pasiekimai" - tai yra mūsų gyvenimas - priklauso nuo asmenybės, o tai reikštų, kad, keičiantis asmenybei, turi kisti gyvenimas (kitaip tariant, pasikeitus vidiniam būviui, keičiasi išorinė aplinka).
Pabandžiau.
Pirmas atradimas - niekada nemaniau, kad transformacija yra tokia skausminga.
Antras atradimas - staiga prasivėrė tokios platumos ir erdvės, apie kurias net nežinojau, kad jos yra, tarsi prabudau iš miego.
Trečias atradimas - pradėjau praradinėti senus draugus, artimus žmones, įprastą aplinką.
Ketvirtas atradimas - dingo pastovumo ir stabilumo pojūtis, bet atsirado tekančio vandens jausmas.
Penktas atradimas - nebegaliu sustoti...
Ar tai yra naujas gyvenimas? Man - taip. Ar to noriu? Kažkaip nebe ta kategorija, greičiau aiškiai suvokiu, kad neturiu kito pasirinkimo. Kai staiga supranti, iš kur atsiranda vaikai, visam laikui dingsta noras vaikščioti po kopūstų lauką jų beieškant.
