Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas

#265
QUOTE(bamba @ 2009 01 04, 10:41)
na mano suprantimu protą apsprendžia sąmonė. Nes juk mūsų mastymas labiausiai ir priklauso nuo sąmonės turinio g.gif
Kad pasamonė juoda dėžė tai sutinku, bet ta dėžė visada veikia sąmonę, tiesiog jos turinys dažnai pasireikškia ne tiesiogiai, o kažkokiu iškraipytu pavidalu. Dėl šios pasamonės-sąmonės saveikos sunku man suprasti kodėl protas yra toks ribotas....atrodytų reikia tik pastangų įsiklausyt į tai kas ateina iš pasamonės. Arba aš kitaip suprantu proto sąvoką.



Neskubėkim. Už protą (mąstymą) yra atsakinga smegenų žievė. Jos sritys reaguoja į išorinius (jutimai - rega, klausa ir tt) objektus ir vidinius procesus (pvz emocijas, už kurias, kiek žinoma, labiausiai yra atsakingas migdolinis kūnas, ne žievė). Taip pat yra ir atvirkščias poveikis - žievė gali veikti vidinius procesus. Sąmonė yra tai, ką mes suvokiame (kognityvinis lygis), tai ir yra jos turinys. Kitaip tariant, sąmonės turinys ir yra mąstymas! Jis yra veikiamas emocijų ir išorinių dirgiklių. Kaip gali objektas pats save tyrinėti? Tai ir yra proto ribotumas - jis bando save tirti, pats būdamas ir tyrėjas, ir tiriamasis. Fizikoje yra reliatyvumo sąvoka - jei neturite išorinio atskaitos taško, negalite pasakyti, kokiu greičiu judate. Jūsų pažinimo galimybės ribotos.
Atsakyti
#266
QUOTE(Medinis @ 2009 01 04, 11:48)
Ar klausėte savęs kodėl ir ar tikrai tų dalykų jums reikia?

oj tai vienas iš labiausiai man ramybės neduodančių klausimų. Klausiu kiekvieną dieną. Ir jei atsakau, kad nereikia, dažniausiai lieka "noriu". baisu, bet tiesa...
Atsakyti
#267
QUOTE(bamba @ 2009 01 04, 11:15)
Manau svarbu žinoti, kad gali būti ir palanku ir nepalanku. Tai ir yra ryšis su realybe. Tačiau reikia tikėti, kad bus palanku, nes taip tiesiog lengviau gyventi. Juk mes nežinome, kad bus iš tikrųjų, tai koks tikslas gadinti šią akimirką baimėmis, kad ateityje bus blogai? Geriau gyventi viltim, kad bus gerai. Pirmas dalykas, kad tai padeda geriau jaustis, bei nepasiduot blogoms nuotaikoms, antras dalykas, kad taip samoningai ar nesamoningai pradedame veikti kryptingai, judėti link tikslo. Mano supratimu taip padidėja tikimybė, kad viskas mums bus palanku...

thumbup.gif
Skaiciau siandiena akiu neatitraugdama,toks jausmas kad bamba ir vedam raso mano mintis ir jausmus.Tik as parasiau daug trumpiau(na ir knygu tokiu neskaiciau kad galeciau palyginti).Saunuoles!
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sonteja: 04 sausio 2009 - 11:54
#268
QUOTE(Vedam @ 2009 01 04, 11:51)
Tai ir yra proto ribotumas - jis bando save tirti, pats būdamas ir tyrėjas, ir tiriamasis. Fizikoje yra reliatyvumo sąvoka - jei neturite išorinio atskaitos taško, negalite pasakyti, kokiu greičiu judate. Jūsų pažinimo galimybės ribotos.

O ar būtina tirti tik save? ar aplinkinio pasaulio tyrimas, save suvokiant kaip jo dalį, neišsprendžia proto ribotumo problemos?
Atsakyti
#269
QUOTE(bamba @ 2009 01 04, 11:55)
O ar būtina tirti tik save? ar aplinkinio pasaulio tyrimas, save suvokiant kaip jo dalį, neišsprendžia proto ribotumo problemos?

jei aplinkinio pasaulio tyrimo tikslas butu saves pazinimas, savo atspindziu ieskojimas aplinkoje, tai rizikuojama atsidurti kreivu veidrodziu karalysteje. g.gif

bet kuriuo atveju, ir aplinkinio pasaulio pazinimo, tyrimo galimybes ribotos - kaip vedam rase apie obuoli, gali tureti ivairiausiu isivaizdavimu, ideju, kas tai yra - bet kol neparagavai, nezinosi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ragnez: 04 sausio 2009 - 12:03
#270
QUOTE(ragnez @ 2009 01 04, 12:01)
jei aplinkinio pasaulio tyrimo tikslas butu saves pazinimas, savo atspindziu ieskojimas aplinkoje, tai rizikuojama atsidurti kreivu veidrodziu karalysteje.  g.gif o proto ribotumo problema neissprendziama, nes protas tiesiog YRA ribotas.  g.gif

aplinkinio pasaulio tyrimo tikslas būtų aplinkinio pasaulio pažinimas. Ir savo santykio su juo suvokimas. Yra filosofijų kurios būtent tai ir skatina ieškant savęs. Kad ir budizmas, kur sakoma, kad stebint gamtą ir atsisakant asmeniškumų pasiekiama pilnatvė.
O kaip jūs galite būti tokia tikra, kad protas ribotas, jeigu tai sugalvojote būtent to riboto proto pagalba arba tiesiog perskaitėt ką parašė kažkas, kas tai sugalvojo to paties proto pagalba? Man čia kažkokia begalinė rekursija g.gif
Atsakyti
#271
QUOTE(Medinis @ 2009 01 04, 12:09)
Bet man įdomu - ar tikrai "laimingumas" atvirkščiai priklauso nuo savo ego stiprumo?

Ar užsisklendimas savyje ir savo norų pritaikymas esamai situacijai negali suteikti to vadinamo "laimingumo"?


Ego paskirtis - įtvirtinti save aplinkoje kaip visiškai atskirą būtybę, paversti save objektu, skirtingu nuo aplinkos. Kam to reikia? Kad pasipriešinti aplinkos poveikiui. Kam reikia "laimingam" žmogui priešintis aplinkai? Jis jaučia lengvumą, laisvumą ir nėra jokio poreikio užsisklęsti.

Galit pabandyti stebėjimo metodą - pažiūrėti į žinomus Lietuvos žmones, daugelis jų turi stiprų ego. Dažniausiai pamatysit jų veiduose nerimą, baimę, pyktį, susierzinimą. Vien tik Kubiliaus niūrus rimtumas ką reiškia - ar tai "laimingo" žmogaus atvaizdas? O kur džiaugsmingumas, kur šypsena, kur lengvumas ir laisvumas? Kur drąsa ir pasitikėjimas įvykių eiga?

"Laimingumas" ir meilė yra dvi to paties kūno dalys. Užsisklendimas ir meilė yra nesuderinami, tai kaip gali būti suderinami "laimingumas" ir užsisklendimas?
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2009 01 04, 12:31)
Ar tapote laimingesnis?


Tapau, ir tai labiausiai veža. Matau šviesą tunelio gale smile.gif
Atsakyti
#272
QUOTE(Vedam @ 2009 01 04, 12:07)
Ego paskirtis - įtvirtinti save aplinkoje kaip visiškai atskirą būtybę, paversti save objektu, skirtingu nuo aplinkos. Kam to reikia? Kad pasipriešinti aplinkos poveikiui. Kam reikia "laimingam" žmogui priešintis aplinkai? Jis jaučia lengvumą, laisvumą ir nėra jokio poreikio užsisklęsti.

Galit pabandyti stebėjimo metodą - pažiūrėti į žinomus Lietuvos žmones, daugelis jų turi stiprų ego. Dažniausiai pamatysit jų veiduose nerimą, baimę, pyktį, susierzinimą. Vien tik Kubiliaus niūrus rimtumas ką reiškia - ar tai "laimingo" žmogaus atvaizdas? O kur džiaugsmingumas, kur šypsena, kur lengvumas ir laisvumas? Kur drąsa ir pasitikėjimas įvykių eiga?

"Laimingumas" ir meilė yra dvi to paties kūno dalys. Užsisklendimas ir meilė yra nesuderinami, tai kaip gali būti suderinami "laimingumas" ir užsisklendimas?

Laimė tai vidinė būsena. Bet rodos jūs sakėte, kad vidines būsenas vienaip ar kitaip veikia išoriniai veiksniai. Nebūtinai turi pakeisti "laimės" būseną, bet santykis su išore yra. Beje, laimingas žmogus nebūtinai turi priešintis aplinkai. Jis gali jos neriimti, gali ją priimti savyje ir per save (ego). Tokiu atveju išoriniai veiksniai nepaveikia laimės būsenos.

Na čia prastas pavyzdys... Laimingas žmogus retai kada būna garsus smile.gif Tuo labiau laimingam žmogui eiti į politiką - neįsivaizduoju kas jam turėtų galvoje nušvisti smile.gif Politikoje manau pozityvistams vieta, o ne laimingiems...

kodėl užsisklendimas ir meilė negali derėti? Nebent mes skirtingai suprantame užsisklendimą. Man užsisklendimas yra išorės priėmimas per save. Ne kitų žmonių norais ar akimis, ne "visuomenės normomis ir nuomone". Užsisklendimas nėra aplinkos ignoravimas, o savęs pojūtis toje aplinkoje. Ne kova, o tiesiog gyvenimas. Nėra ką valgyti? - paprašyk aplinkinių ar rask miške. Nėra kur gyventi - statykis trobelę iš molio ar kartono. Bet be pykčio, o tiesiog tam, kad nelytų ant galvos.
Atsakyti
#273
QUOTE(Medinis @ 2009 01 04, 12:16)
Politikoje manau pozityvistams vieta, o ne laimingiems...

pozityvistas negali būti laimingas? g.gif
ar tiesiog laimingiems pozityvistams nevieta irgi?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bamba: 04 sausio 2009 - 12:28
#274
manau, pokalbi komplikuoja - kaip daznai ir buna - savoku vartojimas g.gif

medini, o ar imanomas koks nors kitos suvokimo budas kaip ne per save?
mano akimis, kai nesipriesini aplinkai, tiesiog ja "leidi per save", tiesiog gyveni - esi atviras tai aplinkai. kai jauti nesauguma, nerima, bandai gintis - uzsisklendi, apsitveri. g.gif

"uzsisklendusi meile", manau, imanoma - tik tada ja pavadinciau savimeile, meile sau. g.gif

galu gale, kas ta "aplinka"? "realybe"? ar apskritai yra visiems bendra realybe? g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ragnez: 04 sausio 2009 - 12:30
#275
QUOTE(bamba @ 2009 01 04, 12:55)
O ar būtina tirti tik save? ar aplinkinio pasaulio tyrimas, save suvokiant kaip jo dalį, neišsprendžia proto ribotumo problemos?


Čia ir yra bėda - dažnai tiriame pasaulį, manydami, kad galime save nuo jo atskirti, o iš tikro - patys protu susikuriam pasaulio suvokimą, o paskui jį tuo pačiu protu tyrinėjam. Pavyzdžiui, bandome tyrinėti santykius tarp žmonių, manydami, kad jie yra objektyvūs, o iš tiesų, tai nagrinėjame savo interpretacijas. Tiriame visokius visuomenės reiškinius, pavyzdžiui, patriotizmą ar nusikalstamumą, neįvertindami, kad ir viena ir antra yra tik mūsų proto konstrukcijos. Kaip tai gali būti? Tai, ką vienas laiko nusikaltimu, kitas - patriotizmu. Kas vienoje kultūroje yra dorybė (pvz. mušti vaikus), kitoje yra nusikaltimas. Tyrinėjam neegzistuojančius objektus, savo interpretacijas. Problema yra tai, kad kūrėjas ir tyrėjas yra tas pats protas - pats kuria, pats nagrinėja, ką sukūrė smile.gif Klausimas: o tai gal neverta kurti? Neliks problemų, kurias reikėtų tyrinėti? Nebent proto žaidimas yra pats tikslas. Gali ir taip būti, kodėl ne, bet tada nepriimkim to rimtai, žaiskim protu, bet nesureikšminkim, mėgaukimės žaidimu.

Visas gyvenimas gali būti kaip žaidimas, nors daugelis taip negalvoja...

Gamtos tyrimas - kitas reikalas, bet ir tai: gėlė graži, bet kai bandai tą grožį atrasti gėlės fizikoje ar chemijoje, nieko nesigauna.
Atsakyti
#276
QUOTE(ragnez @ 2009 01 03, 14:05)
tai kuris is siu dvieju teiginiu yra realybe?  g.gif

Ir viena ir kita yra realybe. Skirtumas tik tas, kad vienas mastymas negatyvus, o kitas pozityvus.

QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 03, 14:33)
Hmmm. Tai pozityvizmas be jokių ten marazminių paaiškinimų, yra savęs nuolatinis įtikinėjimas statistika, kuri tau palanki?

Velgi neteisingai supratote. Cia tiesiog toks pavyzdys buvo. Pozityvus mastymas nera tik nuolatinis itikinejimas statistika, kuri tau palanki. Tai yra optimismas. Pozityvus mastymas skatina optimizma. Tiesiog palankus sau poziuris i situacija, gyvenima ir t.t. Tai nera ir tik kazkoks egzaltuotas krykstavimas- kokia grazi diena, kokia grazi daina rolleyes.gif
Kazkaip man susidare ispudis, kad daugelis sios temos/diskusijos dalyviu galvoja, kad pozityvus mastymas tik roziniu akiniu uzsidejimas, turtu saukimas, ir vizualizuojant laukimas, kad kazkas uz kazka kazkaip padarys ir jie pasieks visko. Taip nera.

QUOTE(salve123 @ 2009 01 03, 20:57)
Jūs nesivarginkit rašydama bemintes frazes. Dėliokit sau ramiai smailikus. To pilnai pakaks...Panašu, kad pozitivystės tai tos, kurios tegali tik du dalykus: arba dėlioti nuobodžias citatas arba smailikus...Viskas. Asmeninių minčių - nulis. Gal atėjo laikas  jūsų temų pervardinimui. Pvz., "koks smailikas fainiausias, dalinamės jais ir džiaugiamės" .

Kazkaip sioje temoje nemaciau ne vienos jusu protingos minties apart kazko is kitu reikalavimo... Kur jusu mintys? Ar jusu mintys apsiriboja tuo, kad reikia kazka sugalvoti, kad isprovokuoti? Jusu toks gyvenimo moto?mirksiukas.gif

Medini- kodel jums taip kliuva savoka- mastymas. Ar mastymas turi buti butinai egzistencinis, filosofinis? Kodel pozityvus mastymas turi isvesti butinai kazkokias naujas neatrastas tiesas? Mastymas- tai minciu generavimas. Kad ir svetimu minciu sau pritaikymas... Neigiamu minciu keitimas teigiamomis, taip pat mastymas- juk reikia kazkaip savo mintis susidelioti ir jas pertvarkyti. Ar tai nesiskaito mastymu? g.gif
Atsakyti