QUOTE(bamba @ 2009 01 04, 12:27)
pozityvistas negali būti laimingas? 
ar tiesiog laimingiems pozityvistams nevieta irgi?

ar tiesiog laimingiems pozityvistams nevieta irgi?
Manau, kad pozityvistas gali įteigti sau, kad yra laimingas. Bet jis nuolat turės ir toliau save programuoti laimės pakaitalui. Buvote įsimylėjusi? Ar reikėjo tuomet jums pozityvizmo?
QUOTE(ragnez @ 2009 01 04, 12:28)
manau, pokalbi komplikuoja - kaip daznai ir buna - savoku vartojimas
medini, o ar imanomas koks nors kitos suvokimo budas kaip ne per save?
mano akimis, kai nesipriesini aplinkai, tiesiog ja "leidi per save", tiesiog gyveni, tai esi atviras tai aplinkai. kai jauti nesauguma, nerima, bandai gintis - tada uzsisklendi, apsitveri.

medini, o ar imanomas koks nors kitos suvokimo budas kaip ne per save?
mano akimis, kai nesipriesini aplinkai, tiesiog ja "leidi per save", tiesiog gyveni, tai esi atviras tai aplinkai. kai jauti nesauguma, nerima, bandai gintis - tada uzsisklendi, apsitveri.

Taip, aš nežinau sąvokų teorinio pagrindimo, todėl galiu rašyti ne taip, kaip reikėtų.
Dėl paryškinto sakinio - bet juk pozityvizmas (kaip aš jį suprantu) kaip tik ir yra ginyba - pasaulio priėmimas ne tokiu, koks jis yra, bet geresniu, šviesesniu ir tt. Ar tai reiškia, kad pozityvistės yra užsisklendusios? Gal... Kažkiek turbūt tai ir yra.
Galima sakyti, kad esi atviras aplinkai ir leidi ją per save, o galima sakyti, kad esi užsidaręs aplinkos poveikiui ir nepriimi jos savyje.