QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 04, 17:09)
O kam mums apskritai tų knygų? Ar dar neatsiskaitėt? Ar dar negana? Per savaitę nieko skyrium savo užrašus, SM, ir instrukciją kaip išsivirt kisielių, neskaičiau. A labai blogai? Kaip manot?
PS. Esmė tame, kad sakykim D. Walsch knygoj. Itin daug teiginių, kurie išvartomi pagal nuotaiką ir apie tą patį dalyką skirtingai argumentuojama per 3 dalis. Kaip nori, taip tą viedrą, tfu, tai yra žmogaus makaulę vartai. Aš pasiilgau komunizmo. Ir tokias knygas, spausdint reiktų uždraust.
Aš suprantu, kad moralę, ne Dievas, o žmogus sukūrė, bet teiginys "Hitleris pateko į dangų", ne vieną pozityvų optimistą nuvedė tiesiai pas psichiatrą. Vat Jums ir skaityt. Ten parašyta, kaip ir kas, bet neduota gi žmogeliui, suprast, kaip čia dabar, Kazytė su mano Petru pisasi, o ką, aš jos net nekęst negaliu? Nu ir išaiškinkit jūs paprastam proletariatui, kur jis neteisus.
Kirvis nėra nei geras, nei blogas, priklauso nuo veiksmo - malkas skaldyti gerai, o Kazytei makaulę praskelti jau nelabai. Aišku, nelygu kultūra ir bendruomenės nuomonė.
Taip ir knygos - nei jos geros, nei blogos, gali būti naudingos, gali būti bevertės, žiūrint kaip naudosi.
Velniškai daug naudos gavau iš kai kurių knygų. Rašo koks nors Dechtiaras apie tai, kaip reikia techniką daryt, ir darai, žiūri, kas gaunasi. Tada jau gali pats pasakyti, kas tikra, o kas šūdas, ir kitiems papasakoti, jei kas klausia.
Man labai padėjo knygų skaitymas kaip kulinarinės literatūros - imi receptą ir verdi, taip atsirenki, kurie rašytojai yra virėjai ir tikrai išbandė savo patiekalus, o kurie patys tik knygelėse pasiskaitė. Pas Walsh taip pat - kai kas yra tikra, o kai kas - tufta, tuščias garsas.
Knyga yra niekalas, kol nepatiri to, kas ten parašyta. Kita vertus, skaityti gero virėjo knygą - vienas malonumas, mokaisi iš kiekvieno puslapio. Superinė knyga fotografams - Scott Kelby "Skaitmeninė fotografija", skaitai puslapį, imi fotiką ir spaudai taip, kaip jis rašo. Aukščiausio lygio profesionalas, galintis padėti ir kitiems norintiems jais tapti (raktinis žodis - "norintiems"). Su sąlyga - kad imsi kamerą ir dirbsi. Taip ir visur kitur...
Aišku, kad moralė yra žmonių sugalvota, ir ne tik ji. Beje, kas sakė, kad tavo Petras yra tavo nuosavybė ir negali dulkintis su kuo panorėjęs? Kazytę į gabalus sukapoti daug proto nereikia, sudėtingiau suprasti, kad tavo artimas nėra tavo daiktas, kuris turi funkcionuoti taip, kaip tu užsimanai. Ar proletarui tai duota suprasti? Na, gal kitame gyvenime, nebent labai stengsis ir save su savo klaidom suvokinės. Dės pastangas save transformuodamas.
Be pastangų ir praktikos - tuščias kalbėjimas. Budistai sako - sėdėk ir nieko nedaryk, bet daugeliui iki tokio tiesiog buvimo daug metų teks mėšlą iš savęs kuopti.
Stebuklų nebūna.