Įkraunama...
Įkraunama...

Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas

QUOTE(Medinis @ 2009 01 04, 14:10)
Ir taip ir taip. Kai žmogus yra pozityvistas, jis nelaimingas. Kai jis laimingas - jis ne pozityvistas.

user posted image,visiska nesamone.

QUOTE(Medinis @ 2009 01 04, 14:58)
Papildyta:

Aš nerieštarauju pozityvizmui. Aš prieštarauju pozityvizmo susiejimui su mąstymu.

Tai jei isbrauktume zodi pozityvus mastymas ,susideliotu viskas i savo vietas?
Atsakyti
QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 04, 16:09)
O kam mums apskritai tų knygų? Ar dar neatsiskaitėt? Ar dar negana? Per savaitę nieko skyrium savo užrašus, SM, ir instrukciją kaip išsivirt kisielių, neskaičiau. A labai blogai? Kaip manot?

PS. Esmė tame, kad sakykim D. Walsch knygoj. Itin daug teiginių, kurie išvartomi pagal nuotaiką ir apie tą patį dalyką skirtingai argumentuojama per 3 dalis. Kaip nori, taip tą viedrą, tfu, tai yra žmogaus makaulę vartai. Aš pasiilgau komunizmo. Ir tokias knygas, spausdint reiktų uždraust.

Aš suprantu, kad moralę, ne Dievas, o žmogus sukūrė, bet teiginys "Hitleris pateko į dangų", ne vieną pozityvų optimistą nuvedė tiesiai pas psichiatrą. Vat Jums ir skaityt. Ten parašyta, kaip ir kas, bet neduota gi žmogeliui, suprast, kaip čia dabar, Kazytė su mano Petru pisasi, o ką, aš jos net nekęst negaliu? Nu ir išaiškinkit jūs paprastam proletariatui, kur jis neteisus.

na man knygos reikalingos. Turiu omeny grožinę literatūrą... tiesiog įdomu, malonu skaityti. SM bei kisieliaus instrukcijos skaitymas man to malonumo neteikia. Sėkmės, pozityvizmo ir pan, neesu skaičius nė vienos knygos blush2.gif
Papildyta:
QUOTE(Monrutė @ 2009 01 04, 16:14)
pats laimės jausmas yra pozityvus....

man laimė ir pozityvumas atrodo tiesiog du skirtingi dalykai.. unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(sonteja @ 2009 01 04, 17:48)
Tai jei isbrauktume zodi pozityvus mastymas ,susideliotu viskas i savo vietas?

Susidėliotų. Jūs bandėte maitintis vegetariškai ir tūkstantį kartą per dieną kartoti Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare. Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama , Hare Hare?
Atsakyti
QUOTE(Šerkšnas @ 2009 01 04, 17:09)
O kam mums apskritai tų knygų? Ar dar neatsiskaitėt? Ar dar negana? Per savaitę nieko skyrium savo užrašus, SM, ir instrukciją kaip išsivirt kisielių, neskaičiau. A labai blogai? Kaip manot?

PS. Esmė tame, kad sakykim D. Walsch knygoj. Itin daug teiginių, kurie išvartomi pagal nuotaiką ir apie tą patį dalyką skirtingai argumentuojama per 3 dalis. Kaip nori, taip tą viedrą, tfu, tai yra žmogaus makaulę vartai. Aš pasiilgau komunizmo. Ir tokias knygas, spausdint reiktų uždraust.

Aš suprantu, kad moralę, ne Dievas, o žmogus sukūrė, bet teiginys "Hitleris pateko į dangų", ne vieną pozityvų optimistą nuvedė tiesiai pas psichiatrą. Vat Jums ir skaityt. Ten parašyta, kaip ir kas, bet neduota gi žmogeliui, suprast, kaip čia dabar, Kazytė su mano Petru pisasi, o ką, aš jos net nekęst negaliu? Nu ir išaiškinkit jūs paprastam proletariatui, kur jis neteisus.


Kirvis nėra nei geras, nei blogas, priklauso nuo veiksmo - malkas skaldyti gerai, o Kazytei makaulę praskelti jau nelabai. Aišku, nelygu kultūra ir bendruomenės nuomonė.

Taip ir knygos - nei jos geros, nei blogos, gali būti naudingos, gali būti bevertės, žiūrint kaip naudosi.
Velniškai daug naudos gavau iš kai kurių knygų. Rašo koks nors Dechtiaras apie tai, kaip reikia techniką daryt, ir darai, žiūri, kas gaunasi. Tada jau gali pats pasakyti, kas tikra, o kas šūdas, ir kitiems papasakoti, jei kas klausia.

Man labai padėjo knygų skaitymas kaip kulinarinės literatūros - imi receptą ir verdi, taip atsirenki, kurie rašytojai yra virėjai ir tikrai išbandė savo patiekalus, o kurie patys tik knygelėse pasiskaitė. Pas Walsh taip pat - kai kas yra tikra, o kai kas - tufta, tuščias garsas.
Knyga yra niekalas, kol nepatiri to, kas ten parašyta. Kita vertus, skaityti gero virėjo knygą - vienas malonumas, mokaisi iš kiekvieno puslapio. Superinė knyga fotografams - Scott Kelby "Skaitmeninė fotografija", skaitai puslapį, imi fotiką ir spaudai taip, kaip jis rašo. Aukščiausio lygio profesionalas, galintis padėti ir kitiems norintiems jais tapti (raktinis žodis - "norintiems"). Su sąlyga - kad imsi kamerą ir dirbsi. Taip ir visur kitur...

Aišku, kad moralė yra žmonių sugalvota, ir ne tik ji. Beje, kas sakė, kad tavo Petras yra tavo nuosavybė ir negali dulkintis su kuo panorėjęs? Kazytę į gabalus sukapoti daug proto nereikia, sudėtingiau suprasti, kad tavo artimas nėra tavo daiktas, kuris turi funkcionuoti taip, kaip tu užsimanai. Ar proletarui tai duota suprasti? Na, gal kitame gyvenime, nebent labai stengsis ir save su savo klaidom suvokinės. Dės pastangas save transformuodamas.
Be pastangų ir praktikos - tuščias kalbėjimas. Budistai sako - sėdėk ir nieko nedaryk, bet daugeliui iki tokio tiesiog buvimo daug metų teks mėšlą iš savęs kuopti.

Stebuklų nebūna.
Atsakyti
QUOTE(Vedam @ 2009 01 04, 21:16)
Kazytę į gabalus sukapoti daug proto nereikia...

Bandėte? Koks didžiausias gyvūnas kurį esate užmušęs?
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2009 01 04, 22:26)
Bandėte? Koks didžiausias gyvūnas kurį esate užmušęs?


Stirna gal kokių 80 kg. Esu dar bandęs kumščiais žmogų (panašaus svorio), bet iki galo užmušti nepavyko (kirvis būtų padėjęs), bet nė vienu atveju nepamenu, kad protas būtų persitempęs.
Atsakyti
QUOTE(Vedam @ 2009 01 04, 22:16)
Superinė knyga fotografams - Scott Kelby "Skaitmeninė fotografija", skaitai puslapį, imi fotiką ir spaudai taip, kaip jis rašo. Aukščiausio lygio profesionalas, galintis padėti ir kitiems norintiems jais tapti (raktinis žodis - "norintiems"). Su sąlyga - kad imsi kamerą ir dirbsi. Taip ir visur kitur...



Beje, jau pasirodė ir antroji dalis wink.gif

Čia - pozityvus pastebėjimas beigi pasidžiaugimas rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(Vedam @ 2009 01 04, 21:39)
...nė vienu atveju nepamenu, kad protas būtų persitempęs.

Kodėl vieni gali žudyti, kiti tuo bjaurisi? Kurie toliau pažengę?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Medinis: 04 sausio 2009 - 21:52
QUOTE(Vedam @ 2009 01 04, 23:16)
Kirvis nėra nei geras, nei blogas, priklauso nuo veiksmo - malkas skaldyti gerai, o Kazytei makaulę praskelti jau nelabai.
Aišku, nelygu kultūra ir bendruomenės nuomonė.


Knyga yra niekalas, kol nepatiri to, kas ten parašyta.

Beje, kas sakė, kad tavo Petras yra tavo nuosavybė ir negali dulkintis su kuo panorėjęs? Kazytę į gabalus sukapoti daug proto nereikia, sudėtingiau suprasti, kad tavo artimas nėra tavo daiktas, kuris turi funkcionuoti taip, kaip tu užsimanai.  Ar proletarui tai duota suprasti? Na, gal kitame gyvenime, nebent labai stengsis ir save su savo klaidom suvokinės. Dės pastangas save transformuodamas.


Moralė man ne svertas. Niekada nebuvo. Keršto skonis irgi tarsi svetimas, bet jei man šiuo metu atrodo, kad Kazytei, padlai reik užvošt per snapą. Kuom kirvis blogas? Jei nėra nei gėrio nei blogio, o mūsų požiūris yra pagrindinis svertas įvertinimui, tai juk aš sprendžiu, kas man šiuo metu yra gerai. Ar aš ne taip perskaičiau "Pokalbius su Dievu". Suprantat, man lyg ir gėda, kad galėjau skaityt Dievo žodį. Iš esmės, tai juk paistalai.

Gal todėl man patinka Lenino raštai. Turiu kelis raudonais viršeliais I. Lenino raštus. Ir žinot, juos beskaitant, man labai gera. Tai nepaaiškinama, bet ir juoktis ir stebėtis yra iš ko. Tai buvo idealizmas. Tai buvo tikėjimas. Tikintis žmogus, juk nemąsto? Tai va, kai pavargstu mąstyt, senos pageltusiais puslapiais knygos, yra mano poilsis.

Vat čia man, kaip darbo pirmūnų, apdovanotų diplomais, dukrai, ir darbo liaudies atstovei, tai kaip per snukį su šūdina šluota. Čia kaip raudonas blizgantis skuduras metų simboliui prieš nosį. Aš turiu vieną vienintelį gyvenimą. Kito nebereikia. Aš netikiu durimis į naują gyvenimą. Netikiu reinkarnacija. Kaip tai Petras ne mano? Aš turiu santuokos liudijimą. Mes stovėjom prieš altorių, ir jis man amžiną meilę prisiekė. Aš priklausau jam, jis priklauso man. Jei aš neleidžiu jam dulkintis, tai mirtis alyvose kiekvienai kekšei, jį piršteliu palietusiai. Taškas.

Kablelis. Aš nemanau, kad žmonės pradeda naujus gyvenimus. Aš nemanau, kad galima pakeist save. Gali niveliuoti mintis. Bet frazė, tai pakeis tavo gyvenimą, man metų juokas, topas, ir yra visiškai beprasmiška. Leiskit pabūti įžūliai ir priminti Jums, kad visi gausim galą. Iš ano pasaulio dar niekas negrįžo, įrodymų, kad prieš šimtą metų dirbo budeliu, irgi ne.

Aš žinau, kad žmogus man nepriklauso, tai jau perėjau. Gal galite atsakyt į klausimą. Kodėl žmogus, kuris būtų mano vyras, nebus mano nuosavybė niekada. Man įdomu atsakymas.
Atsakyti
Klausimas pozityvistėms: ar tikrai jums verta taip stengtis ? Paskui nepritapsit prie bendro konteksto wink.gif biggrin.gif :

http://en.wikipedia....d_happiness.png
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2009 01 04, 13:24)
Aš manau sunkiausia priimti bejėgiškumą. Ypač jei tai susiję ne su tavimi asmeniškai, bet su tau svarbiais/artimais žmonėmis.

Dėl visuomenės tai aišku - mano ir kokio tibetiečio laimės pasiekimo keliai turėtų būti gana skirtingi.


Ar jums teko pajausti bejėgiškumo jausmą?
Atsakyti
QUOTE(Sa r @ 2009 01 05, 02:21)
Ar jums teko pajausti bejėgiškumo jausmą?

Manau, kad taip.
Atsakyti