
Aciu. Jus mane bent truputi paguodete!

aš ir broliuką ir šuniuką turiu- dar daugiau bėdų
broliukas jau bando nesiduoti skriaudžiamas (9mėn), tik pabandyk atimti- šaukia visas 9 aukštis skamba

QUOTE(mamyte_Ewa @ 2005 08 10, 14:21)
Tai va as turiu dvi mergaites. Mano viresnioji ( jai 5 m.) taip pat padukusi. Neklauso ir visa kita. Megsta savo jaunesne sese pagasdinti ir pan. Vedem visur: i darzeli , mokykleles, MAUGLIUS , EUROOPAS ,samdemes aukles. Nieko. Tapati neklauzada. Bet uztai dabar aprimo kai isigyjome gyvuneli. Suniuka. Visas dienas su juo bendrauja ir ne taip duksta . Bet vistiek megsta gasdinti sese ir daryti kvailystes. As to dar bijau kad tuoj ir sese pasidarys panasi i neklauzada... 

laba paskaiciau jusu aprasyma ir labai susidomejaua
esu 17 metu mergimna is vilniaus tik pries dvi savaites grizau is suomijos kur du men priziurejau 7 ir 9 metu mergytes
labai myliu vaikus ir labai megtu su jais uzsiimti visokiais darbais
pati vaikysteje buvau tarsi velniu privalgiu si ir neklausiau nei mamos nei tecio nei kitu
esu labai uzsispyrusio charakterio ir gyvenu moto
KA DARAI DARYK GERAI
jeigu jums kada prireiktu aukles nesikuklinkite ir paskambinkite
zinau kad nera nei blogu vaiku nei nepaklusniu vaiku as
niekada nerekiu nesaukiu ir nesibaru ant ju taciau veiklos ir be to siais laikais yra labai daug tad beje pamirsau pridurti kad as pati turiu 2 brolius kuriems 5 ir 9 ir sesute kuriai 2 su puse
tad galite nesibaiminti su vaikais tikrai moku uzsimtiti o ir patirtieis jau turiu
su pagarba guste

sedziu, skaitau ir zliumbiu. Maniskis irgi skorpioniukas. vakar nuejau i darza ir aukletoja pokalbiui pakviete, maniskis vienintelis grupeje netramdomas. musa visus-didelis ar mazas, stumdo be reikalo, venas vaikas jau bijo i darza eit. mamos sniurais eina ir skundziasi. grizau namo kaip maisu trnkta. bandziau graizia kalbet, saukt nenoriu. jis negali paaisint kodel musa vaikus.o bendraut nori. sako demesio per mazai jam. gal...jezau jezau..jau nervai nelaiko, pati jau noriu is eiles visus must. as pati irgi skorpione


Sveikutės,
Ir mano mergiotė tokia pat.....Ir kažkodėl va pastebėjau, kad visi mūsų "nesutramdomukai" panašaus amžiaus -4-5 metai....
Siaubas....Kai viešoj vietoj pradeda išsidirbinėti, tai man rodos, kad aplinkiniai žiūri ne į vaiką, bet į mane - va, kaip neišauklėjo, kokį bjaurų vaiką turi...Nors verk. Jau tai, kad nenusėdi vietoj, neužsiima jokia veikla ar žaidimu daugiau nei 5 minutėms mane nebe taip liūdina, bet va elgesys...Kol esam namie vieni, net be brolio, tai dar pusė bėdos, bet kai tik kas ateina iš pašalinių - nu kaip išprotėjus pasidaro - lenda, lipa vos ne ant galvos, kišasi į pokalbį, o jei nereaguoji, tai itin garsiai tą daro, maivosi, ir visaip kitaip baisiai elgiasi...O ir pasakyt gali bet kam ir bet ką....Gal tikrai aš kalta, kad neišauklėjau? Betgi tiesiog fiziškai nužtenka laiko kad skirti dar daugiau dėmesio...Juk neįmanoma grįžus po darbo iki pat tol, kol eisi miegot, užsiimt tik su ja....Juk ir valgyt reik pasidaryt, ir apsitvarkyt nors minimaliai, o ir pareinam jau apie 18 val...O dar dičkis su savo beprasidedančia paauglyste, ir tėčio amžinas nebuvima namie....
Gera įdėja - kopėčios virvinės, mes ir jau turim tokias, betgi tėčiui vis nėr kada jas pritvirtint.....
JULYYTE, reik mum savo "pabaisiukus" suvest į krūvą...Įdomu, kas dėtųsi?
Ir mano mergiotė tokia pat.....Ir kažkodėl va pastebėjau, kad visi mūsų "nesutramdomukai" panašaus amžiaus -4-5 metai....
Siaubas....Kai viešoj vietoj pradeda išsidirbinėti, tai man rodos, kad aplinkiniai žiūri ne į vaiką, bet į mane - va, kaip neišauklėjo, kokį bjaurų vaiką turi...Nors verk. Jau tai, kad nenusėdi vietoj, neužsiima jokia veikla ar žaidimu daugiau nei 5 minutėms mane nebe taip liūdina, bet va elgesys...Kol esam namie vieni, net be brolio, tai dar pusė bėdos, bet kai tik kas ateina iš pašalinių - nu kaip išprotėjus pasidaro - lenda, lipa vos ne ant galvos, kišasi į pokalbį, o jei nereaguoji, tai itin garsiai tą daro, maivosi, ir visaip kitaip baisiai elgiasi...O ir pasakyt gali bet kam ir bet ką....Gal tikrai aš kalta, kad neišauklėjau? Betgi tiesiog fiziškai nužtenka laiko kad skirti dar daugiau dėmesio...Juk neįmanoma grįžus po darbo iki pat tol, kol eisi miegot, užsiimt tik su ja....Juk ir valgyt reik pasidaryt, ir apsitvarkyt nors minimaliai, o ir pareinam jau apie 18 val...O dar dičkis su savo beprasidedančia paauglyste, ir tėčio amžinas nebuvima namie....
Gera įdėja - kopėčios virvinės, mes ir jau turim tokias, betgi tėčiui vis nėr kada jas pritvirtint.....
JULYYTE, reik mum savo "pabaisiukus" suvest į krūvą...Įdomu, kas dėtųsi?


QUOTE(Ramsius @ 2005 09 14, 08:18)
Sveikutės,
Siaubas....Kai viešoj vietoj pradeda išsidirbinėti, tai man rodos, kad aplinkiniai žiūri ne į vaiką, bet į mane - va, kaip neišauklėjo, kokį bjaurų vaiką turi...Nors verk. Jau tai, kad nenusėdi vietoj, neužsiima jokia veikla ar žaidimu daugiau nei 5 minutėms mane nebe taip liūdina, bet va elgesys...Kol esam namie vieni, net be brolio, tai dar pusė bėdos, bet kai tik kas ateina iš pašalinių - nu kaip išprotėjus pasidaro - lenda, lipa vos ne ant galvos, kišasi į pokalbį, o jei nereaguoji, tai itin garsiai tą daro, maivosi, ir visaip kitaip baisiai elgiasi... O ir pasakyt gali bet kam ir bet ką....Gal tikrai aš kalta, kad neišauklėjau? Betgi tiesiog fiziškai nužtenka laiko kad skirti dar daugiau dėmesio...Juk neįmanoma grįžus po darbo iki pat tol, kol eisi miegot, užsiimt tik su ja....Juk ir valgyt reik pasidaryt, ir apsitvarkyt nors minimaliai, o ir pareinam jau apie 18 val...O dar dičkis su savo beprasidedančia paauglyste, ir tėčio amžinas nebuvima namie....
Siaubas....Kai viešoj vietoj pradeda išsidirbinėti, tai man rodos, kad aplinkiniai žiūri ne į vaiką, bet į mane - va, kaip neišauklėjo, kokį bjaurų vaiką turi...Nors verk. Jau tai, kad nenusėdi vietoj, neužsiima jokia veikla ar žaidimu daugiau nei 5 minutėms mane nebe taip liūdina, bet va elgesys...Kol esam namie vieni, net be brolio, tai dar pusė bėdos, bet kai tik kas ateina iš pašalinių - nu kaip išprotėjus pasidaro - lenda, lipa vos ne ant galvos, kišasi į pokalbį, o jei nereaguoji, tai itin garsiai tą daro, maivosi, ir visaip kitaip baisiai elgiasi... O ir pasakyt gali bet kam ir bet ką....Gal tikrai aš kalta, kad neišauklėjau? Betgi tiesiog fiziškai nužtenka laiko kad skirti dar daugiau dėmesio...Juk neįmanoma grįžus po darbo iki pat tol, kol eisi miegot, užsiimt tik su ja....Juk ir valgyt reik pasidaryt, ir apsitvarkyt nors minimaliai, o ir pareinam jau apie 18 val...O dar dičkis su savo beprasidedančia paauglyste, ir tėčio amžinas nebuvima namie....
O jūs į aplinkinius nekreipkit dėmesio. Aš nekreipiu (tegul žiūri jie savo reikalų ir vaikų ar anūkų, ar kur eina, nes dar kefyrą netyčia palies ant žemės




Maniskei dar tik 10 menesiu, bet jau dabar kai eidami pas kaimynus i svecius ja nusinesam, kaimynai uz galvos griebiasi. Ju 2 vaikai kartu sudejus tokie nera. Mano dukryte miega karta per diena, dazniausiai apie valanda. Visa likusi laika, begioju jai is paskos arba laikau ja rankose (rankos jau greitai iki keliu nutis). Jeigu pasodinu ja i vaikstyne, tai zyzia arba verkia kol istraukiu is jos. Jai reikia laisves
Energija jai per krastus liejasi. Ji jau beveik laisvai vaiksto neisikibdama. Parduotuveje jos net sedincios vezimelyje, pritvirtintos su dirzais, negaliu isleisti is akiu. Isvarto visas prekes is lentynu, kokias jai tik pasiseka pagriebti. Yra buve, kad besededama vezimelyje isjudino didziausia kruva arbuzu, pradejo kristi, as is kol surinkau, is gedos neturejau kur akiu deti. Visi zmones ziurejo. O jeigu nepasiekia lentynose isdeliotu prekiu, griebia praeiviams uz skvernu. Ne visada speju jos jau besitiesiancia rankute pagauti
Rami buna tik kai miega. Su didziausiu pavydu ziuriu i ramiai zaidziancius ar sedincius jos amziaus vaikus, nes su mano dukra rami niekada nebuna. Su vyru juokiames, kad sportuoti mums nereikia - musu maze jau tuo pasirupino, abu taip prisisportuojam paskui ja belakstydami, ypac kai bunam kur nors sveciuose, kad daugiau nieko nebesinori. Karta per savaite einu su ja i toki zaidimu kambari, ten renkasi tevai su mazdaug 1 metu amziaus vaikais. Dukryte be galo megsta zaisti su kitais vaikais. Tai ten jau ja visi pazista. Kas bus toliau - nezinau



Germante, paziure, ar tavo dukryte uzsikabina uz protines veiklos. Gal jei kartu piesi, ar ka nors knstruosi, tai sudomins ir priklas vietoje koki pusvalandi. Maniskiam tai veike. O siaip tokiems vaikams reikia issibegioti, issisportuoti..o toliau..svarbu apibrezti galima negalima ribas ir klauso..bet pati zinau, ka tai reiskia. Sekmes
QUOTE(Alchemie @ 2005 09 24, 22:18)
Germante, paziure, ar tavo dukryte uzsikabina uz protines veiklos. Gal jei kartu piesi, ar ka nors knstruosi, tai sudomins ir priklas vietoje koki pusvalandi. Maniskiam tai veike. O siaip tokiems vaikams reikia issibegioti, issisportuoti..o toliau..svarbu apibrezti galima negalima ribas ir klauso..bet pati zinau, ka tai reiskia. Sekmes
Tai reikes bandyti. Bet dabar dar truputi per anksti, man atrodo. Nebent kartais kokiu nauju zaisliuku trumpam sudominciau (bet jai labai greitai nusibosta). Bandziau knygute spalvinga kartu su ja vartyt, bet ja labiau tas vartymas domina, nei paveiksleliu ziurejimas. O piestukus i burnyte kisa


QUOTE(Rigedora @ 2005 07 22, 10:21)





Nieko panašaus, skorpionizmas čia "ni pri čiom". Iš trijų vaikų būtent skorpionukas pats taikiausias, ramiausias ir prognozuojamiausias. Ir būten 4 metų.
Žinot, yra tokia viena knyga, "LAIMINGI VAIKAI" vadinasi (autoriai Rudolf Dreikurs ir Vicki Stolz). Man kai stogas važiavo nuo savo trimečio, kai per dieną normalesnio sakinio nepasakydavau, o ištisai rėkdavau, viena mama rekomendavo - žinokit padėjo kaip balzamas
Iš esmės XY:) žinutėje tos knygos esmė atskleista. Dar apibendrindama galiu pasakyti tai, kad:
1. Tai yra ne tiek vaikų, o MŪSŲ požiūrio problema, kaip su tais ožiais tvarkytis
2. Vaikai provokuoja ir reikalauja dėmesio, ir kartais tas dėmesys būna tiesiog nepelnytas, ir ramus tonas bei tų ožių ignoravimas būna geriausia reakcija (tai reikalauja daug nežmoniškų pastangų, nes dažniausiai tuo metu norisi iškaršti kailį)
3. Nenuolaidžiaudami vaikų užgaidoms, nepasiduodami manipuliacijai ir isterijoms, mes darome juos laimingesnius tolimesniam gyvenimui ta prasme, kad jie įsisąmonina, jog nėra pasaulio bambos, apie kuriuos sukasi visas veiksmas.
Tikrai tikrai rekomenduoju paskaityti!

1. Tai yra ne tiek vaikų, o MŪSŲ požiūrio problema, kaip su tais ožiais tvarkytis
2. Vaikai provokuoja ir reikalauja dėmesio, ir kartais tas dėmesys būna tiesiog nepelnytas, ir ramus tonas bei tų ožių ignoravimas būna geriausia reakcija (tai reikalauja daug nežmoniškų pastangų, nes dažniausiai tuo metu norisi iškaršti kailį)
3. Nenuolaidžiaudami vaikų užgaidoms, nepasiduodami manipuliacijai ir isterijoms, mes darome juos laimingesnius tolimesniam gyvenimui ta prasme, kad jie įsisąmonina, jog nėra pasaulio bambos, apie kuriuos sukasi visas veiksmas.
Tikrai tikrai rekomenduoju paskaityti!