skaiciau,skaiciau ir as nusprendziau parasyti.Zinau Vaida,pries astuonis metus ir as ta patyriau,ir kas is to gavos....jis gryzo,bet man vien tik apie tai pagalvojus,kad jis liete ir buciavo kita moteri bloga daresi,as su juo pragyvenau puse metu,na o jis vel negryzo nakti namo,va tada as ir supratau,kad su tuo vyru as daugiau nenoriu gyventi,nes jis nevertas manes,todel sukroviau daiktus ir liepiau nesdintis,aisku skaudu buvo,labai skaudu,bet mano savigarba ir jausmai man svarbesni uz kazkokio zasino isdavystes.Paskui jis dar ilgai ejo apie langus,bet kaip jau spjoviau,tai neatsisukdama atgal.O del vaikucio,tai zinok visam gyvenimui,kad vyrai myli tik akimis,o ne sirdimi.Koks jis tevas jei gimimo dienos proga nesugebejo,net paskambint.Jis bailys is didziosios raides.As pati auginu du berniukus,pirmas nuo pyrmo vyro,jis musu seimoje ne ka maziua mylimas.O jo tevelis net nesugeba paskambint pasiteiraut,kaip jam mokslai,kaip seip sekasi.Taip,kad nenusimink,esi grazi viskas savaime susitvarkys.Nezinau,jei taip padarytu antras vyras pasielgciau lygiai,taip pat,nes jau cia gyvenimo taisykle,nuejo viena karta ,nueis ir antra ir trecia ir ketvirta.Ovaikui tevas ne tas kuris padare,o tas kuris ji augina,juo rupinas,sedi prie jo lovytes,kaip jis serga.As tau patarinet negaliu,paprasciausiai paskaityk,o isvadas padarysi pati....
