QUOTE(soske @ 2009 01 31, 16:45)
tai kdoel nepadejus? todel kad ji save laiko naslaite? kad pradejo gyvent su Gintarelio tevu? kad jis darbo iesko?
ar cia parama tik sventoms butybems?
nesupykite, Soske, juk čia tik diskusija. Štai sakote, "kodėl nepadėjus". Ir tikrai, kodėl gi ne! Štai čia ir išsiskiria visas mūsų gerųjų pastangų srautas į dvi dalis - vienos eina pasiaiškinti, kiek stipriai ta parama reikalinga, kiek tiksli išdėstyta situacija, o gal tik žodžiai, grauduliui sukelti, o kitos - iškart kraut kraitelių. Tačiau vien dėl to, kad vienos pasidomi plačiau, o kitos - ne, nė vienos nėra blogos. Bet iš "besidominčių" niekada neteko išgirsti, kad štai "kraitelių krovėjos" (tiesiog trumpinu sąvokas) yra blogai darančios, nes nesidomi kam krauna ir dėl ko. Tuo tarpu "kraitelių krovėjos" uch kaip pasisako už vargšių mamyčių teises prašyti, o dažnai, tiesiog reikalauti paramos. Toleruokime vienos kitas. Aš esu toje pusėje, kur gavę "prašytojos" tel. nr. dažniausiai perleidžiu bent per interneto paieškos sistemą. To nedarau tik pavieniais atvejais, pvz., kai akciją paskelbia gerai žinoma paramos skyrelio dalyvė arba moderatorė. Bet kas blogo, neleistino mano veiksmuose? Dažniausiai, randami keisti faktai, sutapimai, neaiškumai, taip ir lieka sau, nes tik pati sau užsibrėžiu paramos būtinumo ribą konkrečiu atveju, su kitoms net nesidalinu informacija. Kitos gi, daugiau pasisako viešai. Tačiau tampa "atpirkimo ožiais" dėl kurių, matai gi, kaltės nepavyko vienas ar kitas paramos projektas. Remkit, remkit, niekas netrukdo. Ar trukdo?
O man, tarkim, yra didesnių prioritetų - ta, kuri išties yra vieniša, yra vertesnė paramos, nes jai automatiškai yra sunkiau, kuri išties neturi vežimėlio, o ne neneturi šešto vežimėlio ar antro vaikštuko, yra vertesnė paramos, todėl visa mano parama nukreipiama pagal prioritetus. Ir kai paskelbiu, kad atiduodu daiktelius, pabrauktu tekstu pranešu, kam atiduodu - sunkiai besiverčiančiai šeimai. Tada nesupuola prašyt bele kas, o man atkrinta darbas gilintis į realijas, tai nėra labai malonu, negalvokit
Už tokią nepopuliarią mūsyse nuomonę mane galima apmėtyt akmenim, žinau, bet vis tiek laikysiuos savo. Tik aršiai neginsiu pozicijos, nes nėra prasmės. Tačiau niekas manęs neįtikins, kad įmanoma galvoti apie kitų vaikų darymą, kažkokius žalingus įpročius ar pan., kai vaikai yra tikrai alkani ar basi. Nuaukit savo vaikus ir neduokit jiems valgyt. Ar apie vyrą galvosit? Apie cigaretę? Sukčiavimą? Ne! Jūs galvosit tik ir tik apie savo vaikus. Nesislėpkim po išdidumu ar mandrom kalbom, vis tiek, dauguma mūsų - tiesiog mamos, moterys. Tad, suprantate apie ką aš čia parašiau...
Vienintelis su kuo sutinku - kad vaikams turi būti viskas skirta. Bet kiek mūsų gerumo jiems atitenka? Tas gerumas neretai vėliau yra parduodamas skelbimuose ir niekas negarantuotas, kad gauti pinigai skiriami vaikams, ne rūkalams, svaigalams, sau, savo vyrams ar pan.
Tuo tarpu žinau mamų, jų yra netgi čia, tarp mūsų forumo dalyvių, kurios, sunkią akimirką gavusios paramą, po to, sugeba paremti kitus. Ir ne šiaip skudurais, kurių nebereikia, o į spintas jau netelpa, o naudotais, tačiau absoliučiai tvarkingais, sudėliotais, išskalbtais rūbeliais, daikteliais. Nes tik kančios, o ne vienkartinio geidulio - daiktų, daiktų, daiktų, - prispaustas žmogus sugeba užjausti. Jis nepuola pardavinėti, nors tie keli litai laaaabai praverstų skanesnėms vaiko baronkoms, jis dovanoja, remia, padeda. Ranka ranką plauna, tskant.
Žodžiu, paadvokatavom, pafilosofavom ir toliau gyvenkim draugiškai
--
Tema yra paramos Rasai. Tad metas prie jos ir grįžti