QUOTE(VRed @ 2009 01 12, 18:00)
Mylesiu, bet ne kaip SAVO vaika.
Savo vaiką mylėsit, kaip svetimą? Žinau atvejus, kuomet svetimus myli, kaip savus....ir, kaip bebūtų liūdna - savų vaikų nemylinčius...Pagalvokit, jūs juk mama, negalinti nemylėti savų vaikų...Ir prisisminkit, nuo kada ir kaip jūsų vaikai jums patapo savais...
Teoriškai/mediciniškai/pragmatiškai - vaikas ne jūsų, o praktiškai - jis spardysis jūsų pilve, pripažins jūsų kvapą ir krūtis...Beje pati minėjote, kad ir maitinsit, jei to reikės. Klausimas - kodėl ir iš kur parėjo tikimybė, jog gali būti, kad vaikui būtent jūs būsit reikalnga, kuomet jis gims?...Juk jeigu jis absoliučiai ne jūsų, tai ir kvapas jūsų turėtų būti jam svetimas...Ne, ne taip...
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2009 01 12, 18:17)
bet komerciškai tai būtų labai didelė rizika

.
Tai vienintelis man suprantamas paaiškinimas....Liūdna, bet ko gero yra, kaip yra..
Manęs šioje temoje nė su žiburiu nebūtų, jei ne viena aplinkybė - auginu dukrą. Ir dievai žino, kas ir kuriuo metu jai galėtų išplauti smegenis...Vat ir bandau neatsilikti nuo šių dienų realijų...