QUOTE(zuzla @ 2009 02 10, 09:02)
o prieš ką apsimetinėti, kad atleidai? prieš save?
manau, yra kelios atleidimo stadijos. nuo to ir priklauso, prieš ką apsimetinėji. čia tik mano nuomonė:
1. tau sako, atsiprašau, atleisk man, aš supratau, kad elgiausi netinkamai. tu sakai, ok, atleidžiu, o galvoji: "na gerai, dabar tu jausiesi kaltas ir man visaip įsiteikinėsi". arba "gerai, tegu galvoja, kad atleidau, o tai dar paliks paskui". arba "tegu jis jaučiasi ramiai, pagyvensim, pamatysim, ar tikrai taip pasimokė". gali būti ir kitokių variantų. čia prieš jį apsimetinėji, kad atleidai.
2. tau sako, atsiprašau, atleisk man, aš supratau, kad elgiausi netinkamai. tu supranti, kad jis nuoširdus, supranti, kad kvailai pasielgė ir supranti, kad tai nieko tiek rimto, kad jis būtų nevertas atleidimo. tu pasakai, kad atleidi. ir pati supranti, kad jis to vertas, manai, kad atleidi, nes taip galvoji. tačiau širdyje dar tūno kirminas. čia prieš save apsimetinėji, kad atleidai.
nežinau, kuris variantas blogesnis. iš esmės, jie abu blogi.
atleisti nėra lengva. bet jei tai pavyksta, tai yra nuostabu
