Aš čia vargau, skaičiau, informaciją rinkau, ir šiaip ne taip šventę labai gražią surengiau, su savo krikštatėvių ir puikių svečių pagalba.
Viskas, kas buvo sugalvota buvo tiesiog puiku, bet žinot ką, trimečio niekada daugiau nebekrikštyčiau.... NIEKADA.

O buvo taip. Pakrikštijom tik iš antro karto (taip taip, dar ir taip būna). Krikštamotė buvo apmušta, kunigą kėsintasi apspjauti, krikštatėviui įspirta... Buvo tikras egzorcizmo seansas...
Kunigas išpiltas šalto prakaito, raudonas, bet dar su šypsena. (ji turbūt tik didžiulės jo kantrybės dėka veide švietė)
Jetauu... Net apsižliumbiau, kai liepė palaukti ir krikštyti tik kokių aštuonių metų...
Bet po dviejų valandų šnekėjimo ir pasakojimo ir šiek tiek gąsdinimo, šiaip ne taip pakrikštijom

Kad atlėgo visiems, šventėje prie stalo buvom atsipalaidavę.
O šitų krikštynų tai niekas niekad nepamirš...
Dabar galima juoktis.
P.S.
Labai ilgai vargau ieškodama 27-28 dydžio šviesių batų. Dabar suprantu, kodėl jų nėra, ir kodėl nedaug kas sugalvoja krikštyti tokio amžiaus vaiką.
