metai keičia metus, laiko tėkmėje daug ką pamirštam, daug ko netenkam...tačiau svarbiausi gyvenimo vingiai išlieka atminty amžinai...jų ištrinti negali niekas...
...tai buvo prieš aštuonerius metus...ta akimirka ligi šiol apgaubta stebuklingo tyrumo...ir kaip šiandien, akyse matau pro langus besiskverbiančią rytmečio saulę, kuri su savo spinduliais į mano glėbį atnešė man mano mažąja gyvenimo saulyte tapusį žmogeliuką Tave...Tu mano dukrytė Brigita...gimei 2000-ųjų liepos 28d. 4 valandą ryto, 4,100g 57cm...Gydytojos žodžiai:- ''sveika mažylė, sveikinu mamytę ir tėvelį..."sukelia mums šypsenas...mums iš laimės rieda ašaros, mano skausmas nublanksta pamačius tavo mažas rankutes ir išgirdus tylų verkimą, kuris iškart nutyla prisiglaudus tave prie krūtinės...mano mažylė...mano gyvenimo prasmė ir didžiausia vertybė...
...savo atėjimu atnešei man kitokį suvokimą apie gyvenimą...laimę būti Mama...Tavo mama...
...Tu žinai kaip tave myliu...kaip galėčiau atiduoti už tavas akis daug ką...kad tos rudos akutės visada būtų šalia manęs...
...Tu žinai kad gali manimi pasikliauti...aš būsiu Tavo paguoda...Tavo šiluma...Tavo ramybė...
...kaip gera man žinoti kad turiu Tave...
...Tu mano arbūzėlis... (Tau labai patinka kai Tave taip vadinu)
...Būk laiminga...jei būsi laiminga Tu - Tavo laimė bus ir mano...


