QUOTE(stripulis @ 2010 12 28, 18:15)
O gal mes atskirkim tą poveikį? Niekas rodos nekalba, kad genetiškai modifikuoti organizmai pakeis jūsų DNR, kalbama apie galimas alergijas, kai žmogus, alergiškas žuviai, pvz., suvalgo pomidorą su žuvies genu... Tai lygiai taip pat vakcina gali sukelti alergiją, bet negali pakeisti DNR. Kaip sakiau, būtų geras bajeris, bet deja neįmanomas.
Beje, išvardykit prašom, kokie
genetiškai modifikuoti organizmai patenka į organizmą su vakcinom
Tai gerai, kad Jums jau viskas aišku

Atitinkamų sričių specialistai dar, kiek girdėjau, nesudėjo iečių šiuo klausimu. Nepamenu, kurioj šaly <berods, vienoj iš Pietų Amerkos šalių>, pradėjus gausiau auginti sojas <GMO>, padaugėjo kūdikių apsigimimų. Įsikišimas į genetinę informaciją, pagreitinimas, ,,pagerinimas" gamtoje nepraeina be pėsdakų.
Genus veikia daugybė veiksnių. Ne visus dar žinome. Net žmonių tarpusavio santykiai turi jiems įtakos
Vakcinų pasaulyje yra tokių GMO. Pvz, hepatito B vakcina - genetinės inžinerijos produktas.
,,pagaminto mielių ląstelėse (Saccharomyces cerevisiae) rekombinantinės DNR technologijos būdu "
Genetinė inžinerija tuo neapsiriboja.
Nuo hepatito B galima bus pasiskiepyti ir gentiškai modifikuotu augalu. Galėsime diskutuoti temoje ,,Ar pasiskiepijote bananu? kokie šalutiniai poveikiai?"
http://www.alfa.lt/straipsnis/10270958
,,Dabar atsirado galimybė vakcinoms atsirasti tam tikruose augaluose. Į augalą įvedamas genas, kuris koduoja imunogeninių patogenų baltymus. Tokiu būdu augalas tampa valgomąja vakcina. Šio metodo privalumas nereikia injektuoti vakcinos, o užtenka suvalgyti genetiškai modifikuotą vaisių (bananą) ar daržovę (bulvę) ir vakcina patenka į žmogaus organizmą. Tokie švieži vaisiai turi antigenų. Vakcina įsisavinama per virškinimo traktą. Tokios vakcinos sėkmingai taikomos prieš tokias ligas kaip hepatitą B, cholerą, pasiutligę bei kitas ligas"
Štai ir apjungėm skiepų ir maisto tematiką