Prie to paties. Šaltinis tas pats. Tema - GMO daržovės. Paryškinta boldu mano.
Baltymo antifrizo geną iš antarktinės ledžuvės, neleidžiantį susidaryti ledui jos ląstelėse, įvedė į pomidoro genomą - ir jis taip pat tapo atsparus šalčiui. Yra vilties, kad šią veislę galima nors ir tundroje auginti be šiltnamių. Indokinijos rajonuose, kur sodinami ryžiai, blogai auga morkos, ir vietiniai gyventojai kenčia nuo karotino stokos. Kai ryžių genomas buvo praturtintas morkos genais, atsakingais už karotino sintezę, gauti auksiniai ryžiai, gelbstintys vietinius gyventojus nuo šios bėdos. Genų inžinerijoje yra daug įspūdingų ir nepaprastų laimėjimų.
Tiesa, yra žmonių, kurie baiminasi, kad transgeniniai organizmai paplis ir išstums kitus gyvus organizmus iš natūralių gyvenamųjų vietų; pakenks tiems, kurie juos vartoja;
nepataisomai pakeis pačią žmogaus prigimtį .
Iš tikrųjų maisto molekulių struktūrą žmonės keitė visą laiką - nuo tų laikų, kai įvaldė ugnį ir pradėjo maistą kepti ir virti, veikdami baltymų bei panašių biopolimerų fizines ir chemines savybes. Visų laikų ir tautų kulinarijos esmė yra menas suderinti įvairių rūšių molekules.
Jeigu biopolimerai virškinimo metu nesuskiltų arba būtų suskaidomi ne iki galo, tai visos suvalgytos bakterijos, augalai ir gyvūnai į mūsų protėvių organizmą jau būtų galėję įnešti nemažai naujos biologinės informacijos. Genetiškai pakeisti (transgeniniai) organizmai irgi buvo gauti gerokai prieš oficialią genų inžinerijos pradžią: šimtmečiais juos išvedinėjo selekcininkai, o XX amžiuje ir mokslininkai genetikai, sukeldami įvairius paveldimus pakitimus žemės ūkio augaluose ir veislėse.
Sukurdamas transgeninius organizmus, žmogus nesugalvojo nieko naujo gamtoje. Dėl natūralaus genų pernešimo virusais atsiranda nauji bakterijų štamai, atsparūs antibiotikams arba galintys sintetinti naujas medžiagas. Ankštiniai augalai sugeba kaupti azoto junginius, nes apsikeitė genais su bakterijomis, imančiomis azotą tiesiog iš oro.
Šiuolaikinė genų inžinerija leidžia kurti organizmus su naujais iš kartos į kartą perduodamais požymiais. Svarbu suprasti, kad genų inžinieriai nekuria jokių naujų gyvo organizmo savybių - nei naujų genų, nei naujų baltymų, tarp jų ir pavojingų.
Gana platus sąrašas augalų, sėkmingai praėjusių transgeninį apdorojimą: agurkas, aviža, baklažanas, bananas, batatas, bijūnas, bulvė, cukranendrė, cukrinis runkelis, baltoji ir paprastoji eglė, gyslotis, gvazdikas, kivis, kopūstas, kriaušė, kukurūzas, kviečiai, lelijos, linas, liucerna, lotosas, vilnamedis, morka, obelis, orchidėjos, papaja, pomidoras, pupos, ryžiai, rugiai, saulėgrąža, sojų pupos, spanguolės, šparagai, tabakas, topolis, vynuogės, žemės riešutai, žemuogė, žirnis ir daugelis kitų.
Bakterija Bacillus thuringiensis parazituoja vabzdžiuose, gamindama baltymus, kurie pažeidžia chitino susidarymą. Bakterijos genai, įvesti į augalų genomus, leidžia jiems patiems, be nuodingųjų chemikalų, dar lervos stadijoje sunaikinti žalingus vabzdžius. Iki šiol bulvių laukų Vokietijoje vaizdas aiškiai rodo buvusią sieną tarp VDR ir VFR: vakarų laukai su transgeninėmis veislėmis - sveikutėliai, o rytų - apgraužti kolorado vabalų. Pasitaiko, kad žmonės prisibijo valgyti transgenines bulves arba kitas daržoves:
jei bakteriniai genai ims veikti žmogaus kūne ir numarins jį tarsi vabzdį? Tačiau žinduolių, tarp jų ir žmogaus, organizme nėra chitino, o patys genai veikia tik esant apie +20 temperatūrai; esant normaliai kūno temperatūrai šie genai "tyli".
Apskritai pagrindinė blogybė yra kaip tik chemiškai susintetinti nuodai
http://www.grynas.lt...n.d?id=40174637, o ne genai. Juk genus sukūrė gamta, o žmogus tik rado jiems naują pritaikymą.
Ar verta bijoti produktų, pagamintų iš transgeninių organizmų? Matyt, ne.
Virškinimo metu visos suvalgytos koduojančios makromolekulės (DNR, RNR, baltymai) suskyla į komponentus, kurie jau neneša jokios informacijos nei į burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų ląsteles, nei į kitus organus. Todėl nieko naujo ar baisaus genų inžinerija neduoda ir neduos .
Gerokai prieš 1973 m., kai atsirado genų inžinerija, gamtoje buvo vykdomas keitimasis paveldima informacija. Visus keturis milijardus gyvybės vvstymosi Žemėje metų skirtingi genomai susitikdavo, sąveikaudavo, o kartais ir pagimdydavo naujas gyvų organizmų grupes, tarp jų visus eukariotus: augalus, gyvūnus ir grybus. Vienas žymiausių biologų, Nobelio premijos laureatas Fransis Krikas pasakė, kad jeigu jau nutraukti genų technologijas, tai reikia uždrausti ir lytinį dauginimąsi, nes jis pagrįstas paveldimos medžiagos apsikeitimu.