Šešis metus gyvenom dėl saves, galu gale nusprendem, kad mums reikalingas vaikas. Pusę metų negalėjau pastot, trys mėnesius gėriau vaistus, po jų vėl bandymas
Pagaliau nesulaukiau menesinių, tą momentą buvau laimingiausia. Neštumas vystėsi sklandžiai, tyrimai buvo idealus visas 36sav. Kol 36sav. nepablogėjo šlapimas, pablogejo išskyros. Prižiurintis gydytojai sakė, kad taip pas nėsčia gali buti, aš jais tikėjau. Sudėjusi lagaminą su nekantrumu laukiau 40sav. Pagaliau mano vaikelis pradėjo belstis. Nuvaziavom su vyru į lygoninę. Kaklelis atsidarinėjo greitai, bet atidarymas vyko tik iki 8cm. Reikejo operuot. Pagaliau išgirdau dukrytės silpną verkimą. Ašaros liejosi nuo džiaugsmo-AŠ MAMA. O kitą dieną liejosi iš skausmo, nes vaikas myre. Daktarams nepavyko jos išgelbėti, ji gyme su įgimta infekcija nuo sepsinio šoko. Nenorėjau gyvent. Desimt dienu gidė ligoninei nuo sepsio. Širdyje gulėjo akmuo, nieko nenorejau matyt. Gyditojų ir vyro deka atsigavau. Gyvenu su viltim, ir laukiu kada galėsiu pastoti ir pagymditi sveiką vaiką. Ir meldžios, taip daugiau nepasikartotu...
Labai uzjauciu 
Užuojauta braske83, stiprybės, laikykitės - anksčiau ar vėliau ir vėl būsite mama.
Kaip toj dainoj - tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti
Kaip toj dainoj - tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti
Tikriausiai jūs su vyru esat labai stiprūs žmonės, nes kiekvienam duota tiek, kiek gali pakelti...Stiprybės
matau jau mama 
sveikinu 
sveikinu
Didele uzuojauta..stiprybes jums
niekam nepalinkeciau tai isgyventi..laikykis....
stiprybes Jums
Gerai kad nepraradot vilties,dar daugiau stiprybes 
Kaip graudu 
neisivaizduoju kaip istveret sitoki skausma, stiprybes jums
neisivaizduoju kaip istveret sitoki skausma, stiprybes jums
