Aura, pilna narkozė, jei dažna, kenkia sveikatai nemenkai, juk narkotikai kaskart vis stipresni turi būti naudojami, girdėjau, kad dažnai naudojant pakankiama smegenims, prastėja atmintis, protiniai gebėjimai, o ilgainiui, kaip ir vartojant narkotikus, j reikia vis daugiau ir daugiau, ir kai reiks rimtai operacijai, organizmas jau jiems gali būti nejautrus, ir jie neveikti gali jau tada, t.y. skausmo numalšinti visai jau gali ir nepavykti taip efektyviai. Nu bet čia tik kiek esu girdėjusi, nesu specialistė
Nu kiek žinau, dar yra kitas būdas- sedacija, lygtai vadinasi, kai suleidžia ar sugirdo labai stiprių raminamųjų, kad vos ne kaip miegi- juk į kėdę sėsti vis tiek turėsi, kad ir narkozei- o kai taisys su raminamaisiais, tiesiog širdis taip nedrebės, ir nebijosi taip, o viskas bus kažkur toli, irtų emocijų manau taip neišgyvensi stipriai, man atrodo, kad tai žymiai geresnė išeitis už pilną narkozę. Ir žinoma, susitark su dantiste, kad prileistų maksimaliai nuskausminančių. jei kelis kartus taip, tai vėliau pamatysi, kad neskauda, ir nebaisu, ir nustosi bijoti, o pilna narkozė tik žalos sveikatą ir gilins problemą, užuot sprendus ją.
Šiaip, paprastai kai žmogus ko bijo, tai jis po truputį pratinamas prie savo baimės objekto, kol galiausiai apsipranta. Nuo visų baimių gydoma mažais žingsneliais artėjant prie jų.
Tu pradžioje neik pas dantistę, ir net nesiregistruok. Tiesiog vieną dieną paskirk tokiam reikalui- tiesiog užeik į dantų klinikos foje, ir pasėdėk ten keletą valandų be jokio tikslo- tu jausi plombų ir gręžiamų dantų kvapą, stomatologinio garsus, matysi kai varstysis durys, ir kas už jų. Jei tikrai bijai, pradžioje bus nejauku, bet tu neužsirašyk, o tik nueik, ir nuėjusi sėdėk tol, kol tie visi garsai ir aplinka tau kels vis mažiau ir mažiau emocijų, o mažiau emocijų ji tau kels tada, kai ims nusibosti. jei reikia ateik ir kitą dieną, ir sėdėk tol, kol bent kiek apsiprasi. bet tam reikia, kad nusibostų ten sėdėti, ir baimę užgožtų nuobodulys. Jei jausiesi nesmagiai dėl to, kad tik sėdi, ir bijai, kad nepasiteirautų ko lauki- tai sugalvok kokią istoriją- pvz, kad lauki kokio nors draugo, kuris kabinete, ar ten eis, arba tiesiog paklausta atsakyk, kad į kabinetą nelauki, arba lauki kito žmogaus- ir tikrai daugiau nieko tavęs neklaus ir nereplikuos, ir rinkis didenę kliniką, kur daugiau kabinetų, o ne vienas, kur yra koridorius, o ne kokį privatų kabinetuką.
Užsiduok sau užduotį nueiti į kokį stomotologinį, ir pabūti tiesiog koridoriuje, pvz. kas antrą dieną, ar bent kartą per savaitę po valandą- pamatysi, kaip tai ims kelti nuobodulį, ir nebebus taip baisu.
Kai jau apsiprasi su tuo, ir vien buvimas ten nekels tokios didelės baimės, ženk kitą žingsnį- dar arčiau savo baimės- pvz. užsirašyk ne pas dantistę, o pas burnos higienistę- ji dantų negręžia ir neplombuoja, o tik paruošia juos taisymui, nuvalo akmenis, apnašas profesionaliomis priemonėmis- puršiamu smėliuku, soda, ir tokį valymą rekomenduojama daryti kasmet, ypač prieš taisant dantis- tai bus tau nauda dviguba- eini lyg ir ne pas dantistę, bet aplinka ta pati - stomatologinis kabinetas, kėdė, tik nėra grąžtų, plombų, ir jausmas kitoks nei taisant dantis, nes pagrinde dantenos liečamos, ir prie jų, o ne patys dantys. Jei ir to bijai, prašyk, kad nuskausmintų ir prieš tai.
O paskui jau ir į kabinetą pas dantistę nebus taip baisu.
Dar svarbiausia- pasiskaityk forume apie odontologus, kuri dantistė būtų švelni, dėmesinga, yra tokių, kurios garsėja kaip labai švelnios, malonios, ir būtent kaip užsiimančios su suaugusiais, bijančiais dantistų- tai jos visaip apšokinėja, nerėkia, kaip tarybų laikų dantistės, įsiklauso į pacientų baimes, ir iš jų nesidyvija, taio sakant, nes žino, kad tokia problema egzistuoja kai kuriems žmonėms. Tai pasirankiok forumuose kontaktų, ir išsirink būtent tokią- nes tavo baimė tikriausiai yra atėjusi iš sovietų laikų stomatologinių kabinetų, kur visos priemonės primintyvios, dantys gręžiami ir plombuojami gi būdavo dažniausiai be nuskausminimo, o dabar juk taip nėra

Visk puikiai nuskausmina

O be to, tarybų laikais dantistai neturėjo konkurencijos, nes visa medicina buvo valstybinė, todėl dažnai pasitaikydavo grubių, pamokslaujančių bobų- joms gi dar geriau, kad mažiau pas jas ateina- juk atlyginimą jos gaudavo pastovų, nepriklausomai nuo savo darbo kokybės, ir nebuvo suinteresuotos, kad pacientas grįžtų. O privatininkai juk visai kas kita- stengiasi sudaryti malonias sąlygas, kįgyti pastovius klientus, todėl mažai tikėtina, kad susidursi su itin bjauriu elgesiu.
Nuteik save, kad tu eini pirkti paslaugos, ir tave turi apšokinėti taip, kad tau nieko neskaudėtų, ir būtų malonus bendravimas, nes čia tu esi padėties šeimininkė- juk stomatologinių visur kaip prišikta, ir visi suinteresuoti, kad eitų pas juos, o ne pas konkurentus, todėl manau, kad stengsis tavęs neišgąsdinti, juk čia ne sovietmetis, kai buvome priversti eiti į savo polikliniką, pas tą pačią susiraukusią bobą, arba susipūdyti dantis, ir laukti kol iškris, ir neiti niekur. Dabar tu turi didelį pasirinkimą, kur eiti, ar išvis eiti, nieko nėra privalomo- žiūrėk į tai, ne kaip į REIKIA, bet žiūrėk į save, kaip į išrankią klientę ir ponią,kurios norai turi būti patenkinti, o jei nebus- susirasi ten, kur bus, nes pasirinkimas didelis šiais laikais.. jauskis, kad tu čia karalienė, kurią turi aptarnauti puikiai, ir ne kitaip- ir nusiteik bei perspėk, kad iškart reikši pretenzijas, jei skaudės, ar kas netaip- ir gydytoja, manau tikrai nelieps kentėti, kaip sovietmečiu, o ras išeitį- suleis daugiau vaistų, arba kitokį nuskausminimo būdą naudos... Šiais laikais tikrai įmanoma be skausmo susitaisyti dantis, aš tai nustojau bijoti stom. kabinetų su sovietmečio pabaiga- neįsivaizduoju, kaip anksčiau galėdavo taisyti dantis be nuskausminimo

Nu užtai ir įsibaimino visi po tokios sovietinės praktikos.. Bet dabar viskas visai kitaip- ir elgesys, ir paciento komfortui dėmesys, nuskausminimas..
o šiaip, užduok sau klausimą, ko tu ten labausiai bijai. Juk bijai kažko kon kretaus- tai pabandyk sau įvardinti ko. Aš tai įtariu, kad bijai skausmo arba socialinių situacijų- nemalonaus, grubaus elgesio, netaktiškų pastabų, o gal apskritai bijai žmonių

-ir kai viskas susimeta į vieną krūvą, gaunasi tokia žarnas sukanti atmosfera- nu tai tu kaip ir sakiau, pradėk nuo nuėjimo ten šiaip sau, pasėdėti, apsiprasti, paskui pamažu vis artyn- pas higienistę, tada jau pas dantistę- ir ne pas bet kokią.
Nu ir tik ne pilna narkozė

Arba tu sakyk sau taip- kad tu eini ten tik taip sau pabandyti, pasižiūrėti, ar kokiais kitais reikalais- ir kad bet kada pasiimsi pilną narkozę jei norėsi- tai tas vaikščiojimas ten tada neišazdins taip tavęs, jei tu bent leisi sau pagalvoti apie tai, kad turi galimybę ir su narkoze taisytis, bet išsikelk tikslą, kad netaisyti su narkoze, tik psichologiškai tu jausiesi griau, jei žinosi, kad turi kur trauktis, kad turi pasirinkimą, tačiau išsikelk tikslą nepasinaudoti tuo pasirinkimu, o tik kaip atsarginį variantą pasilikti.
Sėkmės- manau, jei išdrįstum nueiti vieną kartą, kitus jau taip nebijotum, ir apie narkozes negalvotum. Po kurio laiko mintys apie pilną narkozę pačiai kels juoką, ir nesuprasi kaip galėjai taip kvailai mastyti

O kam ta pilna narkozę, jei ir taip nieko nejausi nuo vietinės nejautros