QUOTE(etynsur @ 2010 08 25, 15:45)
Mes leisim 6m ir 5men
Ir mes leisim tokio ažiaus
Mano didysis pradėjo eiti 7,5 i mokyklą ir dėl to visai nesigailiu. Leidau vaikui ilgėliau pasidžiaugti nerūpestinga vaikyste. Ir mažąjį taip pat leisiu 7,5. Spės tie vaikai suaugti, juk daugiau nebebus tų metų, kai niekas nerūpi ir niekam nėra atsakomybės 
Leisčiau tik suėjus 7 (ypač berniuką). Nes išleidom 6 metų savo sūnų ir akivaizdžiai matosi, kad dar šiek tiek brandos jam trūksta. Mokslai lyg ir sekasi gerai, bet dabar kai jis jau antrokas (dabar jam jau 7) jis visai kitas vaikas ir dėmesį ilgiau išlaiko ir ne taip greit pavargsta, galų gale ryte keltis jam jau lengviau 
Daugiau niekada neleisčiau vaiko 6 metų
... gaila tik kad jau vėlu
Daugiau niekada neleisčiau vaiko 6 metų
... gaila tik kad jau vėlu
QUOTE(vikix @ 2010 09 02, 18:06)
Leisčiau tik suėjus 7 (ypač berniuką). Nes išleidom 6 metų savo sūnų ir akivaizdžiai matosi, kad dar šiek tiek brandos jam trūksta. Mokslai lyg ir sekasi gerai, bet dabar kai jis jau antrokas (dabar jam jau 7) jis visai kitas vaikas ir dėmesį ilgiau išlaiko ir ne taip greit pavargsta, galų gale ryte keltis jam jau lengviau
Daugiau niekada neleisčiau vaiko 6 metų ... gaila tik kad jau vėlu
Daugiau niekada neleisčiau vaiko 6 metų
... gaila tik kad jau vėlu Labai pritariu
Mes tai saviškę leisim 7 m. 3 mėn., galėtume ir 6 m 3 mėn., bet daug ką manau duoda ir tai, kad kai pradės eiti 7 m 3 mėn. daug draugų iš darželio irgi pradės lankyti mokyklą. O klasės mikroklimatas taip pat turi įtakos vaiko mokymuisi.
QUOTE(etynsur @ 2010 08 25, 16:45)
Mes leisim 6m ir 5men ir nematau nieko blogo... pati pradejau nuo 5 metuku ir esu dekinga tevams
o gal galėtumėt plačiau - už ką dėkinga? ir kokie Jūsų pasiekimai moksle? o gal kokios nors sporto aukštumos pasiektos?
Hm... man dar ne vėlu irgi dėkingų vaikų turėt.. auga va 4 metų ir 2 metų.. gal pabandyt kurį DABAR.. vardan dėkingumo
QUOTE(naitas @ 2010 09 04, 09:22)
o gal galėtumėt plačiau - už ką dėkinga? ir kokie Jūsų pasiekimai moksle? o gal kokios nors sporto aukštumos pasiektos?
Hm... man dar ne vėlu irgi dėkingų vaikų turėt.. auga va 4 metų ir 2 metų.. gal pabandyt kurį DABAR.. vardan dėkingumo
Hm... man dar ne vėlu irgi dėkingų vaikų turėt.. auga va 4 metų ir 2 metų.. gal pabandyt kurį DABAR.. vardan dėkingumo
Pabandysiu atspėti - gal už tai, kad lanksčiai ir jautriai pasižiūrėjo į situaciją, nesivaikydami standartų ir "ką žmonės pagalvos"? Tikrai gali būti atvejų, kai anksčiau yra geriau, nei vėliau. Pavyzdžiui, kai jaunesnis vaikas dega dideliu noru mokytis. MB buvo liepta dar metus pasėdėti namuose, ir per tuos metus jis "perdegė". Susitaikė ir nebenorėjo mokytis, kai atėjo laikas. Visas pradines klases prašvaistė, vilkdamasis gale. Tiesa, vėliau susigriebė ir dabar vis vien yra mokslų daktaras. Už tai, kad jo nepriėmė jaunesnio, jis šiek tiek jaučia nuoskaudą. O mūsų vyresnioji dukra, dabar jau licėjistė, penkerių metų taip pat degė dideliu noru mokytis, testai parodė, kad gali, tai ir išleidome. Suvokiu, kad ji - nestandartinis vaikas, todėl jos atvejo negaliu statyti statistinei daugumai kaip sektino pavyzdžio. Ir iš vyresnių pradėjusių lankyti pirmą klasę ne visi į Licėjų įstoja. Tiesiog noriu pasakyti, kad ši situacija reikalauja lankstumo ir jautrumo, įsiklausymo į vaiko galimybes ir poreikius - ir nebūtinai tie "specialūs" poreikiai reiškia, kad vaikui reikia palengvinimo. Gali reikėti ir pasunkinimo, nes jis stipresnis už vidutinybę ir negalėtų tobulėti, aptingtų, jeigu jam būtų keliami tik vidutiniški reikalavimai.
QUOTE(Erszebeth @ 2010 09 04, 09:42)
Gali reikėti ir pasunkinimo, nes jis stipresnis už vidutinybę ir negalėtų tobulėti, aptingtų, jeigu jam būtų keliami tik vidutiniški reikalavimai.
Jei vaikas gabus ir esame tikri, jog jis visapusiškai subrendo mokyklai, nereikėtų jo dar metus laikyti darželyje vien dėl to, kad pratęstumėm vaikystę.
Isleidom mes savaja si rudeni 6,9,mokymosi atzvilgiu ji gan stipri ir skaito, ir raso jau 
,bet visai nesavarankiska kelionei is mokyklos i namus,nes iki siol nera viena namie pasilikus,tai baimes siek tiek ira,kad duris gali palikt nerakintas arba svetimiem atidaryt 
,bet visai nesavarankiska kelionei is mokyklos i namus,nes iki siol nera viena namie pasilikus,tai baimes siek tiek ira,kad duris gali palikt nerakintas arba svetimiem atidaryt
QUOTE(Erszebeth @ 2010 09 04, 10:42)
Pabandysiu atspėti - gal už tai, kad lanksčiai ir jautriai pasižiūrėjo į situaciją, nesivaikydami standartų ir "ką žmonės pagalvos"? Tikrai gali būti atvejų, kai anksčiau yra geriau, nei vėliau. Pavyzdžiui, kai jaunesnis vaikas dega dideliu noru mokytis. MB buvo liepta dar metus pasėdėti namuose, ir per tuos metus jis "perdegė". Susitaikė ir nebenorėjo mokytis, kai atėjo laikas. Visas pradines klases prašvaistė, vilkdamasis gale. Tiesa, vėliau susigriebė ir dabar vis vien yra mokslų daktaras. Už tai, kad jo nepriėmė jaunesnio, jis šiek tiek jaučia nuoskaudą. O mūsų vyresnioji dukra, dabar jau licėjistė, penkerių metų taip pat degė dideliu noru mokytis, testai parodė, kad gali, tai ir išleidome. Suvokiu, kad ji - nestandartinis vaikas, todėl jos atvejo negaliu statyti statistinei daugumai kaip sektino pavyzdžio. Ir iš vyresnių pradėjusių lankyti pirmą klasę ne visi į Licėjų įstoja. Tiesiog noriu pasakyti, kad ši situacija reikalauja lankstumo ir jautrumo, įsiklausymo į vaiko galimybes ir poreikius - ir nebūtinai tie "specialūs" poreikiai reiškia, kad vaikui reikia palengvinimo. Gali reikėti ir pasunkinimo, nes jis stipresnis už vidutinybę ir negalėtų tobulėti, aptingtų, jeigu jam būtų keliami tik vidutiniški reikalavimai.
Čia labai gražiai išaiškinta. Turėčiau susigėsti dėl savo ankstesnio klausimo ir abejonių... Bet.. visai negėda. Nėra nieko paminėta apie tai, kiek tas vaikas brandus socialiai? kiek savarankiškas? Kiek jis saugus kelyje į mokyklą? Aš esu linkusi vertinti visapusišką asmenybę - išsilavinusią, savarankišką, socializuotą. Vien tik mokslų daktaro laipsnis nėra gyvenimo siekiamybė.
QUOTE(naitas @ 2010 09 04, 22:48)
Čia labai gražiai išaiškinta. Turėčiau susigėsti dėl savo ankstesnio klausimo ir abejonių... Bet.. visai negėda. Nėra nieko paminėta apie tai, kiek tas vaikas brandus socialiai? kiek savarankiškas? Kiek jis saugus kelyje į mokyklą? Aš esu linkusi vertinti visapusišką asmenybę - išsilavinusią, savarankišką, socializuotą. Vien tik mokslų daktaro laipsnis nėra gyvenimo siekiamybė.
Testai, kurie atliekami priimant jaunesnį vaiką į mokyklą, lyg ir vertina taip pat ir socialinę brandą. Šiaip sau "iš lempos" jaunesnių vaikų į mokyklą niekas nepriiminėja. Ne nuo jūsų gėdos pojūčio buvimo ar nebuvimo tai priklausytų, o nuo jūsų vaiko gabumų ir brandos.
