QUOTE(kraziete @ 2009 05 27, 21:38)
O as gimdymo nelabai bijau. Svarbu, kad nebutu jokiu komplikaciju ir gydytojai atliktu tai kas jiems priklauso, o as gal jau kaip nors. Labai greit pasimirsta tas gimdymas ir tie skausmai, jei viskas einasi kaip reikiant
Jau laukiu net, sunkoka darosi paskutinem dienom, greiciau viskas praeitu, norisi pereit i kita etapa

NEstumo man jau gana

As ir gimdymo nebijojau, tik masciau, kad tik viskas vyktu sklandziai, kad viskas gerai butu mazylei. Paskutini menesi tiesiog dieneles skaiciavau, kaip nekantravau, tai ir pasirodem savaitele anksciau

taip pat sakydavau, kad atsibodo tiesiog buti nestuke, noriu kitokio vargelio jau ir turiu
Papildyta:
QUOTE(Sandriulis 25 @ 2009 05 27, 22:44)
As taip pat norejau kuo greiciau pagimdyti, nes leliukas velavo ir labai nekantravau ji pamatyti. Paskutinem savaitem sunku jau buvo. Buvo pats vidurvasaris ir dar + 20 kg. dare savo
O dabar jau 10 men. lelytei ir ka augam. Kuo didesne tuo lengviau. Pirmus menesius uzklupdavo silpnumo akimirkos ir galvodavau, kad galejau dar negimdyti
As galvojau, kad cia tik man tos silpnumo akimirkos buna

man silpnumo - pasimetimo akimirkos, kai nezinai ka daryti, bandai surasti verkimo, nepasitenkinimo priezasti, ka padaryti yra labai sunku

tada ir supanikuoju

po to juk pamastai, kad ir vaikeli tavo nuotaika veikia, bet juk pirmas vaikelis, su antru manau jau nebe taip i kiekviena riktelejima reaguojama