QUOTE(Strange @ 2009 02 15, 18:49)
aš gyvenu prie miško, bet bute, tai balkone lesyklėlę turim .dedu lašiniu, košių, šiaip kokių kruopų. visą žiemą taip lesinu, tai šiandien gal kokios 8 zylės lašinius kirto
Tai ko tiek mažai? Mes Kaune didelę lesyklą turim, tai zylių kiekvieną dieną šimtais lankosi. Net tiršta, siuva jos ir siuva, obelys apgultos. Labai įdomiai zylutės griebia lesalą: nuo medžio prie lesyklos, pagriebia vieną sėkliukę ir atgal. Ir taip visos kaip šaudyklės. Duodam kasdien batono, šviežių lašinių, saulėgrąžų branduolių po 200-300 g kasdien. Ir viską sulesa. Stambiu tinklu aptvėrėm lesyklą, tai varnos įlįsti negali ir turi tenkintis kas nukrito ant žemės. Žvirblių tai nė vieno niekada nemačiau, nors vasarą pilna jų darže buvo. Pastoviai lankosi mūsiškės zylės, yra vienas šlubas varnėnas užsilikęs, bet paskrenda, tik kai vaikšto - šlubčioja. Kasdieniniai lankytojai yra ir juodieji strazdai. Vasarom labai smagias giesmes jie traukdavo, paskui buvo vynuogės jiems paliktos aukštai, visas nulesė, dar putinų uogas sudorojo, uosių sėklas nubarstė, kiek sulesė, daug buvo, dabar mielai lenda į lesyklą. Atskrenda kartais kėkštai, šiandien apsilankė labai gražus margasparnis genys. Baikštus tik, bet kažkiek gavo ir jis. Varnos kelios, kurios čia pat ir perėjo, vaikšto žeme, lesnoja kas liko, draugiškos. Visą vasarą buvo daug šarkų, su mūsų šuniu draugavo, jis joms leisdavo savo ėdalą lesti. Bet žiemą jų čia nėra. Kur? Dar prieš dešimtmetį būdavo sniegenų, svirbelių, startų, kurapkų. dabar nematom jų. O gyvenam prie Nemuno šlaito, vos už 3 km nuo miesto centro.
O maitinti laukinius paukščius ir žvėrelius reikia nuolat, kasdien. O jei to negali, tai geriau ir nepradėti. Tokia yra žmogaus atsakomybė prieš gyvąją gamtą.