Sveiki, radau internete narsant keleta straipsniuku. Man jie pasirode naudingi, kadangi visai nezinom nuo ko pradeti..

Manau bus kam dar pravers:
Kokybiškas vandens telkinys neišdžiūva ir per sausras Klaidas atspindi šuliniai Vandens telkinį galima įsirengti bet kokio dydžio nuosavame žemės sklype skiriasi tik jo plotas ir būdai, kaip tas vanduo telkinyje bus sulaikomas, sakė uteniškis Aloyzas Bertašius.
Aukštaitijoje tvenkinius projektuojančios ir įrengiančios bendrovės Aloyzo verslas savininkas ir direktorius A.Bertašius jau kelerius dešimtmečius žinomas pomėgiu kurti dirbtinius vandens telkinius.
Stebėdamas, kaip ilgainiui pasiteisina įvairūs sprendimai, uteniškis įgijo vertingos patirties. Dabar jis iš anksto gali perspėti savo klientus, kurie jų įgeidžiai yra blogi netinkamai įrengtas vandens telkinys po kiek laiko gali ir nuvilti.
Pasak A.Bertašiaus, padarius klaidų įrengiant dirbtinį vandens telkinį, dažniausiai laukia dvi bėdos: nusenka sodyboje esančio ar net kaimyno šulinio vandens lygis arba nudžiūva medžiai, atsidūrę pakrantėje.
Lapuočiai dažniau ištveria tvenkinio kaimynystę, bet spygliuočius pakrantėje galima tik išsiauginti senas medis užlietomis šaknimis neišgyvena.
Galima kasti arba užtvenkti Sodyboje galima įrengti dviejų tipų vandens telkinius. Į kūdras vanduo tik surenkamas, bet iš jų natūraliai neišteka. Daugiau privalumų turi tvenkinys, sukurtas užtvenkus pratekantį upelį.
Sąnaudos tvenkiniui yra skirtingos patikimos užtvankos ir vandens perviršio pralaidos statyba prie tvenkinio brangesnė.
Tačiau eksploatuoti ir nuolat išlaikyti gražią kūdrą yra daug sudėtingiau joje užsistovėjęs vanduo skleis nemalonų kvapą, nejudančio vandens telkinys nuolat uždumblės.
Ieškant racionalios išeities, visuomet verta išanalizuoti, ar pavyks sujungti šiuos du telkinių variantus. Jei tik leidžia reljefas, verta iškart įrengti kanalą vandeniui nuleisti iš kūdros.
Jai vėl pripildyti galima nukreipti pavasarinių upelių srautus, taip pat lietaus vandenį. Vandens atnaujinimas viena svarbiausių tvenkinio grožio sąlygų.
Naudinga kontrolinė duobė Numačius žemės plotą kūdrai įrengti, pirmiausia verta pavasarį iškasti ekskavatoriumi nors vieną siaurą duobę iki planuojamo kūdros gylio ir palaikyti ją taip kelis mėnesius.
Įvairiu metų laiku duobėje bus matomas natūralus gruntinio vandens lygis, kuris vėliau laikytųsi ir įrengtoje kūdroje. Jei šis lygis bus pažymėtas matuoklėje, vandens telkinį pavyks suprojektuoti tiksliai, bus aiškūs jo krantai.
Jei šį pavasarį po sausų praėjusių metų tokioje duobėje laikosi vanduo, nėra jokių abejonių, kad kūdra visuomet bus vandeninga, nebūtini net ir brangūs grunto tyrimai, tvirtino A.Bertašius.
Tinkamą vietą kūdrai išduoda lomoje augantys drėgmę mėgstantys pelkių augalai.
Tačiau vien tik palankus reljefas dar negarantuoja, kad dauboje iškastoje kūdroje bus vandens visai įmanoma, kad jis ištekės dėl laidaus grunto sluoksnio. Todėl bandomoji duobė per sausras pigiausias ir patikimas grunto tyrimo būdas.
Tvenkinį sugadina durpės Ruošiant vandens telkinio dugną kasant kūdrą ar valant teritoriją tvenkiniui, visuomet būtina iškasti durpes. Jei durpių sluoksnis bus užlietas vandeniu, po kelerių metų durpės ims kilti į paviršių ir ilgam užterš vandenį.
Neiškasus durpių tvenkinyje vanduo bus tamsus ir drumstas, vandens telkinys praras rekreacinę vertę ir tiks nebent karosams auginti.
Negalima užlieti žemės ploto, kuriame likę medžiai ir krūmai, net ir jų šakos ar kelmai. Augmenijos liekanos pūva, naudodamos vandenyje esantį deguonį, todėl teks dažniau valyti telkinį.
Idealu, jei tvenkinio atabradai užpilami žvyro ir smėlio sluoksniu jis apsaugos ir nuo vandens augmenijos suvešėjimo seklumoje. Žvyruoti viso kūdros dugno nebūtina jei ketinama veisti žuvis, joms stigs pašaro.
Nuo teršalų apsaugo veja Tvenkinio, per kurį teka koks nors upelis, vanduo pats nuolat atsinaujins.
Kitaip yra su kūdra: mažiausiai kas dveji metai jos vandenį reikėtų pakeisti, o dugną išvalyti, kitaip vanduo pradės rūgti.
Pasak A.Bertašiaus, valyti tenka visas dirbtinių vandens telkinių vietas, kurios yra seklesnės nei pusantro metro.
Čia įsitvirtina pakrančių augmenija, pūva jos liekanos.
Vandens tvenkinio pakrantėje būtina pasėti mažiausiai metro pločio apsauginę žolės juostą, o jei yra vietos ir plačiau. Ji atliks ir sanitarinį vaidmenį į kūdrą patenkantis lietaus vanduo apsivalys, nesuplauks jo nešami teršalai.
Išvalo ir ledas, ir žuvys Jei tvenkinys nebus periodiškai valomas, po 7-8 metų jo atabradai patys apžels augmenija. Jei ji erzina, teks šienauti mažiausiai 3 kartus per vasarą, kad nesuvešėtų ir neužimtų viso vandens telkinio.
Yra ir kitokių būdų, padedančių išvalyti tvenkinio krantus: galima sumažinti vandens lygį pavasarį per pačią augalų vegetaciją, nuleisti vandenį prieš žiemą, kad augalų šaknys iššaltų ar būtų išrautos, kai įšals į ledą.
Įžvelgusi, kad tvenkiniuose vešinti augmenija tampa nemalonia problema, dar vieną išeitį pasiūlė Vasaknų bendrovė Zarasų rajone.
Bendrovė veisia bei parduoda baltuosius amūrus iki metro ilgio ir 30 kilogramų per aštuonis metus išaugančias žuvis, kurios maitinasi tvenkinių augalais ir taip tiesiog šienauja atabradus.
Lietus turi sutekėti savaime Įsirengus kūdrą, visuomet tikimasi, kad joje nuolat bus pakankamai vandens.
Jei telkinį maitina vien tik požeminis ir kritulių vanduo, visuomet yra pavojus, kad jis nuseks, atsivers nepatrauklūs krantai.
Todėl iš anksto būtina apskaičiuoti, kokio ploto ir tūrio kūdrą galimi vandens ištekliai įstengs išmaitinti.
Optimalus kūdros baseinas turi užimti nuo 10 iki 20 kartų didesnį žemės plotą nei pats vandens telkinys. Iš tokios teritorijos į ją turi savaime sutekėti lietaus, polaidžio ir šaltinių vanduo.
Į kūdrą gali būti nukreiptas betonuotose kiemo aikštelėse surinktas vanduo. Jeigu jis plukdo ir šiukšles, tokį vandenį verčiau išleisti ne į telkinį, o šalia jo, kad kūdrą jis pasiektų gerdamasis per pakrantės gruntą.
Apskaičiuota, kad vien nuo namo stogo per metus galima surinkti ir į kūdrą nukreipti apie 30-40 kubinių metrų vandens.
Tačiau sulaikyti kūdroje viso vandens nepavyks nereikėtų pamiršti, kad per vasarą bet kuris vandens telkinys, kurio nepapildo nuolatinė tėkmė, neteks tiek vandens, kad jo lygis sumažės apie pusę metro.
L. Rytas, Būstas, 2003.05.19
Papildyta:Rizika melioruotame sklype Vandens telkinį nuosavybės teisėmis priklausančiame sklype gali įsirengti kiekvienas žemės savininkas.
Bet tokią kraštovaizdžio pakeitimo galimybę lydi valstybės nustatytos sąlygos ir apribojimai, o kartais dar ir lengvatos.
Aplinkosaugos dokumentuose numatyta, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimas gali būti laikomas nesudėtinga statyba, jei kasama iki 300 kvadratinių metrų ploto kūdra.
Ją nuosavoje žemėje būtų galima įsirengti be jokių leidimų. Tačiau tvenkinių įrengimo specialistai perspėja, jog galimybė dirbti savo nuožiūra kartais gali sukelti nenumatytų problemų.
Net ir įsirengiant mažą kūdrą, rekomenduojama apsilankyti pas savivaldybės pareigūną, atsakingą už melioracijos ūkį. Jis garantuos, kad kasti numatytoje vietoje nėra drenažo linijų.
Jeigu gilinant kūdros duobę drenažas būtų pažeistas, tektų jį ne tik remontuoti, bet ir sumokėti baudą.
Prie kūdros eglės nudžius Kūdra, kuri numatyta ties žemės sklypo riba, gali pakenkti kaimynui, todėl apie savo sumanymus reikėtų jį informuoti, o galbūt net ir drauge parinkti abiem priimtiną vietą.
Atsiradęs naujas vandens telkinys dažnai pakeičia aplinkinio vandens lygius, ypač melioruotose teritorijose. Iškasus kūdrą ir palaikant joje aukštesnį vandens lygį nei anksčiau, kaimyno laukas net už kelių šimtų metrų gali pradėti pelkėti.
Jeigu kūdra pernelyg priartėja prie suaugusių medžių, jie pradeda džiūti, ypač spygliuočiai, todėl pretenzijas gali pareikšti miško savininkas ar miškų urėdija.
Apie naują kūdrą verta pranešti ir artimiausiai ugniagesių komandai gali būti, kad ši žinia kada nors padės operatyviau planuoti jų veiksmus nelaimės atveju.
Tvenkinį būtina projektuoti Kai ketinama kasti didesnę nei 300 kvadratinių metrų kūdrą arba įsirengti užtvanką, tokius darbus draudžiama pradėti neturint projekto ir leidimo statyti.
Teisę projektuoti šitokius įrenginius turintis specialistas visų pirma parinks jiems vietą, suderins visų suinteresuotų žinybų ir kaimynų interesus. Formuojant sklype didesnį vandens telkinį, verta pakeisti ir jo užimamo žemės ploto paskirtį už vandeniu užlietą teritoriją nebeskaičiuojamas žemės mokestis.
Kai užtvanka numatoma iki 3 metrų aukščio, ją gali projektuoti ir privatūs specialistai. Aukštesnių sankasų projektus rengia tik projektavimo institutai, jas statyti gali tik tam pasirengę rangovai.
Jei tokie darbai vyks saugomoje teritorijoje nacionaliniame ar regioniniame parke, teks atsižvelgti į jų administracijos nuomonę.
Kraštovaizdžio sergėtojai nuspręs, ar pasirinktoje vietoje galima formuoti naują vandens telkinį, kaip jis gali paveikti aplinką.
Tvenkia bevardžius upelius Užtvenkti bet kurį upelį, tekantį pro ar net per privačias valdas, nepavyks, nes daugumai mažųjų upių nustatytas apsaugos režimas. Sąlygą nekeisti jų vagos ir tėkmės į žemės nuosavybės dokumentus turi įrašyti sklypą formuojantys žemėtvarkininkai.
Kol kas lengviausia užtvenkti vietinius bevardžius upelius, neįvardytus saugotinų sąraše, jų tvenkiniai beveik neribojami. Tačiau nereikia painioti upelių su atvirais drenažo kanalais šie išvis netvenktini, nes vandens telkinys pažeistų visą teritorijos drenažo sistemą.
Kaip viena išeičių, kuri kol kas nei oficialiai leista, nei uždrausta, yra minimas vandens atvedimas požeminiu kanalu iš natūralaus telkinio savaimine tėkme arba pumpuojant siurbliais.
Tokius sumanymus kol kas riboja tik bet kokių darbų draudimas natūralių vandens telkinių apsauginėje zonoje.
Tačiau praktiškai jis nesuvaržo galimybių: kai uždrausta statyti pirtį ant ežero kranto, ji gali būti teisėtai įrengta šalia kūdros, pripildytos ežero vandens.
L. Rytas, Būstas, 2003.05.19