pradėjau ieškoti lygoninę, kurioje galėčiau saugiai ir jaukiai susilaukti savo mažylės. Lygoninę ieškojau laikydamasi tryjų kriterijų : kad būtų jauki aplinka, malonus personalas ir patikimas gydytojas. 23 savaičių dėl " gresenčio" teko gultis į VGN. Ten laikė mane 1 sav., o po kelių dienų aš jau žinaujau, kad joje tai tikrai negimdysiu. Raudonojo Kryžiau lygoninės bijau kaip velnias kryžiaus. Ten prieš 25 metus gimdė mama brolį. dėl gydytojo kaltės brolis liko 1 gr. invalidas. Dėl to gyvenimas kitoks ne tik pas mano brolį, bet ir pas mane ,tėvus... Kažkur giliai dušioj išliko baimė, o gal ir neapykanta viskam kas susiję su RK. Antakalnio klinikose gimdė mano pažystama ir buvo pašiurpusi. Privačiose klinikose per brangu. Pasirodė, kad visus tris reikalavimus atitinkančios lygoninės Vilniuje nėra. Pradėjau ieškoti mažas lygonines. Tokią radau Šalčininkuose. Nuvažiavusi iškarto apsiprendžiau, akd čia sugrįšiu. Jų lygoninę neseniai už Europos Sąjungos pinigus restauruota, operacinėse nauja technika, jaukios palatos. Miestelis mažas todėl nėra " konvejerio".
Tądien , kai atėjo laikas ateiti į pasaulį mano saulytei, lygoninėje iš busimų mamyčių gimdžiau viena. Pagal gydytolo statistiką, viena gimdyvė per dieną. Seselės labai malonios, o akušerė Ania išvis auksas.
Likau patenkinta nuo gydytojo iki sanitarės. 
