Kaip išmokyti mažąjį taisyklingai žįsti?

Sveikos Spėju, kad nereta mama susiduria su ta bėda, kad vaikutis gerai neapžioja krūties. Ką darot tokiu atveju? Kaip jį išmokyt kuo daugiau apžioti to rudojo laukelio? Mano abu mažis tikras nenaudėlis kartais būna, atrodo, lyg kvailiodamas neišsižioja kiek galėtų ir apgraužia vis mane

Susiduriu ir as. Atrodo paima normaliai, o beciulpdamas mazina ta ploteli - ir rezultatas - nebegaliu prisiliesti prie speneliu kaip skauda. Nutraukineju dabar pienuka pientraukiu ir tepu tepaliukais spenelius.

na as irgi to nezinau . Maniskis pradejo normaliai zisti tik paauges ir sustiprejes. Sako reikia vis istraukti jei tik matai kad neteisingai zinda ir vel is naujo skatinti kuo placiau issizioti ir kisti. Techniku kaip ta padaryti yra prirasyta SM forumuose. Bet as puikiai suprantu kaip skauda kruvina speneli vis istraukinet ir vel kaisiot .
Gal ir geras variantas kazkiek laiko neduot papuko, kol bent kiek apgis. Bet neuztempt per ilgai, nes paskui isvis jo nebenores imt. Todel kai tik siek tiek apgyja reik is karto vel apsisarvuot kantrybe, kabint ant kruties ir mokint...

istikruju gali turet daug info kaip ir ka daryt bet nevisada gaunas vistiek. man ir aiskino ir rode bet pati nepadarau gerai, jai jau gamtoj taip svarbu mamos piena tai galetu but viskas paprasciau ir visom sektusi

Kol laukiausi as taip paprastai i ta maitinima ziurejau, galvodavau kad merginos tikrai blogai daro kazka kad nepavyksta be problemu maitinti, o kai pati susiduriau - pamaciau kad ne taip paprasta viskas ir yra. Ir nelabai padeda tai kad turi teoriniu ziniu visiems atvejams.

Va ir aš teorinių žinių daug turiu, bet praktiškai daug sunkiau

Jei motinos gyventų, nešiotų ir gimdytų kaip gamtos surėdyta, tai ir žindymas kitoks būtų. Dabar gi kas gaunas:
iki ir nėštumo metu:
mamų, tetų, draugių, kurios 'neturėjo pieno' patirtis ir patarimai ir t.t. ir pan.
visuomenėje gyvenantys mitai ir požiūriai...
susikoncentravimas į gimdymą, su juo susijusios baimės, lūkesčiai, požiūriai, nusiteikimai ir t.t. ir pan.
nėštumo eiga: gyvenimo būdas, mityba, ginekologinė priežiūra ir t.t. ir pan.
gimdymas:
savaiminis-skatintas-planinis cezaris
medikamentai
baimės
procedūros
mamos psichologinė būklė
ir t.t. ir pan.
po gimdymo:
tik gimęs kūdikis patenka į medicinos gniaužtus: procedūros, prausimai ir t.t. ir pan.
mama: procedūros, siuvimai, prausimai ir t.t. ir pan.
personalo nekompetencija žindymo klausimais

ir t.t. ir pan.

Tai va, kad gamtos šituose punktuose nelabai yra, o - deja deja - tie punktai egzistuoja labai daugelio moterų gyvenimuose. O juk žindymo problemos atsirado tik XX a. (kartu su mišiniais), mūsų močiutės dar sėkmingai žindė Mano anyta stebisi, kad yra žindymo mokymai, žindymo konsultantės: "Mūsų laikais kas norėjo, tas žindė, o jokių mokslų nebuvo". O kad ji pati nei vieno savo vaiko nežindė, tai pamiršo. Savaime aišku, kad norėjo, bet gi 'ne visos turi pieno'...

neriukazx, jei nepaslaptis, kokią informaciją apie žindymą turėjai iki gimdymo? ėjai į kokius kursus? skaitei literatūrą? koks buvo tavo gimdymas? ar turėjai galimybę būti su vaikeliu visą laiką nuo jo gimimo, pažindyti jį per pirmą pusvalandį-pirmas dvi valandas? ar personalas padėjo žindyti nuo pirmų karto, koregavo apžiojimą?

Puccha, nebandei ant pilvo pasiguldyt, kad paimtų iš viršaus? O šiaip tai reikia neleisti žįsti, jei neišsižioja normaliai. Jei paima negerai, atsargiai ištraukt ir vėl ir vėl bandyt, kol pavyks. Aišku, tą reikia daryti dar per pirmus kartus ligoninėj, nes atsiradus įpročiui sunkiau jo atsikratyt. Bet įmanoma. Paduodant krūtį spenelis turi būti ne burnytės centre, o šiek tiek aukščiau, žiūrėti į viršutinį gomurį. Apžioti vaikas turėtų daugiau apačioj esančio laukelio. Ar suprantamai parašiau?..

nu tikrai nebuvau zalia, skaiciau zurnalus vaikams, knyga pikau pirmieji kudikio metai. lankiau mazylije dienos stacionara, ten paskaitas klausiau, ir drauges pasakojo savo patirti. gimdymas sunkus buvo, be nuskausminanciu, man ant krutines is kart nepagulde vaiko, tik suvystita padejo salia. tada ikiso kruti ir vaikas valge, buvom kartu kury laika, personalas tada idejo karta kruti ir isejo, toliau pati bandziau,nevykusiai per diena 1-2 kartus tik ateidavo gyditoja. bet mazai man naudos is to .
bandziau pasiguldyt karta ja ant virsaus, tai zindo taip pat, netaisiklingai. bet jaigu as maitinu su anspeniu ir istraukus kruti kartais matau kad anspenije yra pieno pribege, tai gal tada ji valgo tik speneli ciulpdama ir jai gerai, ta prasme ar tikrai verta nuimt ta anspeni?

Aš taip ir darau. Labai šauniai ir suprantamai parašei Ir man pradeda atrodyti, kad ne apžiojimas čia kaltas Problema tame, kad man be proto peršti-skauda maitinant, skauda ir nemaitinant. Pirmas variantas buvo gal bloga technika, bet atrodo, viską darau teisingai, taip, kaip ir parašei. Kitas variantas žiauriai jautri oda, trečias jau nebežinau net

Iš kito posto sprendžiant visai gali būti pienligė. Kaip vaikelio burnytė: gomuriukas, dantenos - nėra baltų apnašų? Ar čiulptuką naudojat?
Bet kokiu atveju tau reikėtų pasirodyti gydytojai, kad tai konstatuotų. Tai ne baubas - daug kam būna. Tiesiog speneliai - puiki terpė grybeliui vystytis (šilta, drėgna). Pasitepliosi antigrybeliniais kremukais ir išgysi. Ir kuo greičiau - tuo geriau. Nežinau, kuo Lietuvoje pienligę gydo, bet JAV spenelius tepiau elementariu antigrybeliniu clotrimazole kremu, kur kojų grybeliui naudojamas. Po maitinimo užtepi, prieš maitinimą nuplauni. Jei tai pienligė, tai reikia gydytis abiems, nes grybelis labai persiduoda. JAV išbandžiau nuo visai nekaltų burnos tepaliukų iki rimtesnių (kai nekalti nepadėjo), bet išgijom. Su abiem tą džiaugsmą turėjau.
Stenkis vartoti kuo mažiau cukraus ir valgyk daug jogurto (geriausia natūralaus, be priedų). Po maitinimo nuplauk ir nusausink krūtis. Kruopščiai plauk rankas, ypač po sauskelnių keitimo. Dažnai skalbk liemenėles ir/ar maikutes, t.y. kas kontaktuoja su krūtimis.
O šiaip jeigu Lietuvoje galima clotrimazole kremo nusipirkti be recepto, tai gal visai verta tai padaryti ir pasiteplioti juo, kol pateksi pas gydytoją - turėtų sušvelninti simptomus, jei tai tikrai pienligė, o bėdų taigi nepridarys...

Ode,
labai teisingai parašei
išties, mažai gamtos dabartinių moterų / mamų gyvenime... Kur dar visi stereotipai, klaidingi įsitikinimai (kad ir "neturiu pieno"), įvairios "fanaberijos", neįsiklausymas į savo kūną, savo kūdikį ir t.t. O dar prisideda daugelio medikų (ginekologų, pediatrų) "mechanistinis" požiūris į gimdymą, natūralų maitinimą...

Taip ir buvo. Man iš tikrųjų pienligė Dabar su mažium naudojam daktarino tepaliuką ir man jau šiek tiek geriau. Va, ryt ateis gydytoja, gal išrašys ką ramtesnio