Susilaukti vaikelio labiau norėjo vyras, as bijojau.. bijojau, kad esu dar per jauna, kad noriu siekti karjeros, noriu pakeliauti, pagyventi sau, bijojau visko, o labiausiai atsakomybes ir būti priklausoma nuo kito mazo bejėgio zmogucio..
Kaip šiandien prisimenu ta diena 2008 kovo 15 d. buvo sestadienis, bet atidirbinėjome uz kažkokia išeigine.. taigi visa diena darbe nuotaika bloga, jauciuosi visiskai pavargus.. o dar vakare drauges gimtadienis.. siaip ne taip issliukinu is darbo anksčiau, pakeliui užsuku i vaistine nusipirkti nestumo testo (itarimas buvo, nes mm velavo 2 sav, bet pries tai darytas testas nieko doro neparode).
Griztu namo, neturiu jegu niekam, nenoriu i joki gimtadieni.. nenoriu nieko.. prigulu pailset ir užmiegu, bet.. reikia keltis, ruostis puostis
nueinu i dusa, galvoju siek tiek atsigausiu.. pries tai padarau sysiuka, islendu i duso.. jezau.. dvi juosteles. Mama mia! Ka daryt?! Viskas susimaise, nezinau ar dziauktis ar verkti? Visada svajojau apie ta akimirka, kaip suzinojusi apsiverksiu, džiaugsiuos, dabar gi nusisypsojau, bet kartu ir bijojau.. grizta vyras po darbo, nieko nesakau, tyliu kaip kapas.. einam i gimtadieni, pabaliavojam, vyras stebisi kogi as cia negeriu, o as pasiteisinu tuom, kad turesiu ji girta namo parvezti :DDD isedam i masina vaziuoti namo, vyras man pradeda aiskinti kaip reik vaziuot, zodziu bando parodyti savo vyriška prota, as vos tvardausi neisrekusi asile tu, as nescia taip dar savaite nieko jam nesakiau, vaiksciojau su skaudančia galva, bloga nuotaika, ir nuolatiniu pykinimu.. visada norėjau rasti ypatinga akimirka jam pasakyti, kad bus Tetis.. bet, yra kaip yra.. nuejom viena vakara i kina, uzejusi i tualeta, pamaciau rausvas išskyras.. išsigandau.. grizus namo nusprendžiau nelaukti tos išsvajotos romantiskos akimirkos, o viska tiesiai sviesiai pasakyti kaip dabar prisimenu : mes turesim vaikiuka, meluoji- vyras sako, o jo akys net spindi, sypsosi. Sakau nea, tikrai, jis stipriai mane apkabina, ech kaip gera. Ilgai kalbejomes, svajojom, negalėjom užmigti. Kita ryta vel tas pats, ir visi kiti devyni menesiai buvo svajoniu menesiai Pirmi trys menesiai buvo katastrofiški.. nuolat pykindavo.. kiekvienas rytas prasidedavo draugyste su tualetu, ir ziurejimu i jo turini, fui... buvau išsekus.. darbe darbo daug, po darbo lekdavau i paskaitas, namo parsirasdavau 21 val ir tiesiu taikymu i lova.. paakiai buvo patike nuo vemimo, pykinimo ir dar nezinia nuo ko.. valgyt galėjau tik varskytes, jogurtukus.. nuo kitko pykindavo, uz tat visa nestuma išsilaikiau labai grazi
Laikas prabego nepastebimai.. nepastebimai atejo ir lapkricio 21 d. pasak gydytojos turejau gimdyti 21-23 d., tad nieko nelaukus su vyru nutarem nuvaziuoti apziurai i ligonine. Priimamajame pasitiko labia nemaloni sesute, tada atejo gydytoja, mane apziurejo sako kaklelis suminkstejes, bet nei kiek neprasiveres, galit tik po saviates pagimdyt.. nu ka.. as jau planus kuriu kaip cia dar i paskaitas eisiu visa savaite, ka dar nupirkt reikia.. visa diena su vyru prasibastem po parduotuves, pabaigiau rasyt teises darba, vakare nuveziau ji kursiokei, kad jei neateisiu ta darba perduotu destytojai. vakare pradejo mausti pilva, bet taip buvo ir anksciau tad tikrai nieko neitariau ir graziai su vyru einam miegot
Prabundu 1.58.. naktis.. biski maudzia.. kartojasi, uzmiegu.. vel prabundu.. mintis - saremiai, nu nea, tikri saremiai turi vykti kas 5 min, ir trukti 45-60 sek, man vyksta kas kokias 3 min trunka 10 sek, poto isvis nieko nejauciu.. galvoju paruosiamieji,, ir mintyse eina s bijau tikru saremiu.. einu isijungiu interneta, nes uzmigt negaliu, skauda pilva, pradejau viduriuot, ir pagalvojau bl.. nereikejo valgyt tu bulviniu blynu pietum, o poto dar pieno su meduoliais vakare.. daugiau niekada niekada nevalgysiu bulviniu blynu, - tupedama tualete prisiekiu sau taip besedint jau ir 5 val ryto.. skausmas stipreja, bet as gi isitikinus cia netikri saremiai, jie ne tokie, visur kitaip parasyta, gydytojai taip sake, o beto juk turiu gimdyt tik po savaites pagal apziura
D bet.. skausmas dideja, bet pakenciamas, 6 ryto vyras neapsikencia ir vaziuojam i ligonine. 7 val ryte miestas ramus, krinta baltos snaiges, ech.. grazu ligoninej buvom 7.30, nieks manes nepriima, nes tuo metu keiciasi pamaina, as vos kvepuoju, sunku.. ateina gydytoja, kadangi su niekuo taip ir nesusitariau, supratau kad gimdysiu pas ja. Ji man patiko is karto, nes pasake, kad jau 6 cm atsidares kaklelis, wou, jega:P aprengia mane sexovais baltais naktinukais su iskirpte iki bambos, isikimbu vyrui i ranka kaip jaunoji ir veda mus i gimdykla.. 8.30 mes jau gimdykloj, pries akis laikrodis kaba, lauke svinta jau, ziuriu pro langa sakau grazi diena bus paguldo mane iskart guldo i lova, pastato laseline, istato kateteri, vaiko sirdies duziai geri.. gydytoja iseina, kartais ateina akusere. mes su vyru vieni, geriu daug vandens, nes labai troskina.. kalbames, nes nera taip sunku, tik sustipreja skausmas kokiom 20 sek.. ateina gydytoja sakau skauda, sako zinau, bet pakentek, ileido i vena raminamuju.. vel ateina gydytoja, sakau skauda, ji apziuri sako ojei mergyt kaip tu greit jau 8 cm atsidarymas, suprantu kad viskas cia pat.. kadangi vandenys man nenubego, vyra ispraso uz duru, man nueleidzia vandenis, nieko neskauda. vandenys zali sako, zinau kad tai nera labai gerai, bet nieko, as per daug nesigilinu, is vis viso gimdymo metu man dzin kazkaip buvo...
prasideda stumimas, nepavyksta, vyras laiko uz rankos, galvos ir dar kur tik gali, man temsta akyse, uzdeda deguonies kauke.. trys stumimai, nieko.. sunku, suprantu kaip ka tik isrekiau mama
man akyse tamsu, silpna.. girdziu kaip gydytoja iskviecia vaiku gydytoja, kitas dvi gydytojas, nieko nemaciau nieko nejauciau, tik supratau kai sako jokiu budu nestumk. stengiuosi. Jauciu kaip kazkas islindo, supratau, jis jau cia, mano vaikiukas jau cia.. iskart uzgime petukai, taip pamazu slysdami, taip gera, neapsakomas jausmas.. taciau.. negirdziu verksmo, visi puola prie vaikiuko, tuo metu man nieks net nepasako kas gime.. isgirstu verksma, 2008 11 23 10.05 gime pati nuostabiausia mergyte pasaulyje..pasirodo virkstele buvo apsivijusi aplink mazyles kakliuka, delto negalejau pati stumti, kirpo, as to net nejauciau, nieko nejauciau.. buvau laiminga..
po kiek laiko mum su vyru atnesa mazyle.. o dieve, ji nuostabi.. paguldo salia manes, ji iesko mano kruties, atmerkia akytes, ir nusisypso, be abejo, suprantu, kad tai nevalingas sypsnis, bet kokia as laiminga, tarsi ji noretu pasakyti mamyte, as jau su tavim, tu manes laukei, ir pagaliau as tavo gleby. Cia as tavo dziaugsmas. Mylek mane, saugok. Prisiekiu buti gera mama, stengsiuos, juk tu mano didziausias turtas.
Uz lango sninga dideliais kasniais, mes su vyru nenuleidziam akiu nuo dukrytes, grazi diena, tiksliau ypatinga diena, kurios niekada neuzmirsiu. As laiminga, jog galiu buti mama, laiminga, jog turiu sveika grazia dukryte ir mylinti vyra salia. As tiesiog laiminga.
Atsiprasau, kad tokia ilga istorija, profesijos itaka
