Gimdymo istorija arba pirmas kartas

Gimdymo istorija arba pirmas kartas.

Nors nuo sio gimdymo praejo daugiau negu trys metai ir sakoma viskas pasimirsta, turbut sio skausmo neuzmirsiu niekada. Sakau, nes tikrai zinau. Pries 9 menesius gimdziau antra karta ir ta skausma jau baigiu pamirsti, priesingai nei pirma. Kodel pirmas kartas? Turbut likimo ironija, bet si zodi kazkodel kuo toliau, tuo dazniau girdziu ivairiose situacijose. Man atsako, nezinom, mums pirmas toks atvejis, su tuo susiduriam pirma karta ir t.t..

Nepasakosiu savo ilgu laukimo menesiu, bet pradesiu nuo pradziu pradzios.
Visada isivaizdavau, kad gimdymo skausmus istversiu lengvai. Juk tiek metu kentejau skausmingas menesines. Budavo tokie skausmai, kad ir vemdavau ir viduriuodavau vienu metu. Be stipriu tableciu nepraejo nei vienas menuo. Tai as naivuole tikejausi, kad gimdyma istversiu lengvai.
Tai ivyko 2005 metu spalio menesi. Kadangi gimdymas buvo numatytas spalio 17 diena, o mano vyras ir as pati labai nenorejom sunelio skorpiono (skamba ziauriai, bet nesam blogi zmones, tiesiog aplinka kalta), o dar tos istorijos apie zalius vandenis. Zodziu spalio 18 diena as atvykstu pas gydytoja, kad pradetu… Zinau, kad ju kazkokiu magisku rankyciu deka ( kazka patraukia, kazka timpteli) galima paskubinti gimdyma. Istveriu skausminga invazija I save ir isvaziuoju. Vairuoju atgal pati, nors gydytojas sako, kad butu geriau pagalba, bet as juokauju, kad atvyksiu gimdyti pati.
Tos pacios dienos vakaras. Bijau praziopsoti saremius. Kaip jie atrodo ? Juk niekas ju man neapibudino, nors sako, kad tikrai suprasiu, o jei ne ? Pradeda susitraukineti pilvas. Skambinu gydytojui - del visa ko. Pataria stebeti, o jei kartosis atvykti pas ji. Jis kaip tik ta nakti budi. Vyras uzmiega, o as stebiu. O daugiau ir nera ka veikti, juk miegoti beveik neisena. Man neramu. Pazadinu vyra ir paprasau vykti I ligonine. (Gyvenam Vilniaus pakrasti, o gimdymas vyko Trakuose, todel viso apie 30 km.) Saremiai kartojasi labai daznai, bet nereguliariai. Skausmas pakeliamas, bet labai varginantis. Isivaizduoju, kad galesiu istverti. Atvykstame I ligonine, pazadiname visa personala. Tuo Trakai man ir patinka (o ypac patiko pries 3 metus), kad gimdo cia vos 1 ar 2 gimdyves per para. Gydytojas apziuri. Tik juokingi 2 cm. Paguldo mane I palata, vyras gulasi salia. Saremiai kartojasi visa nakti. Negana to labai varo slapintis, o tualetas koridoriuje. Lova man pasirodo be galo auksta, kadangi pati esu prie mazuju, todel kiekviena karta kainuoja daug mano pastangu islipti ar ilipti. Dar tas kudikio verksmas uz sienos. Zodziu nemiegu visa nakti. Tiksliau kimarinu (snuduriuoju).
Spalio 19 dienos rytas. Apziuri gydytojas. Jungia aparatura ir tikrina. Taip, saremiai dazni, bet niekas nevyksta. Tie patys 2 cm. Dar taip niekad letai nejo laikas. Pamaina baigiasi. Gydytojas isvaziuoja namo, o vyras I darba, juk dar neaisku kada pagimdysiu. Lieku viena. Mane ramina. Vistiek pagimdysi. Zinoma, kad pagimdysiu. Bet kada? Per pietus apziuri kitas gydytojas. Tie patys 2 cm. Saremiai pastovus, bet kenciu, nes dar galima kenteti. Pataria vaziuoti namo ir pailseti. Taip ir padarau. Vairuoti pati jau nebandau, nes uzejus saremiams ir avarija butu galima padaryti. Dar uzsukam i kavine pavalgyti. Turbut is salies atrodau juokingai, nes uzejus saremiams bandau smarkiai kvepuoti. Isivaizduokit : sedi kavineje vyras ir moteris, kalbasi, valgo, tuo tarpu moteris susiima uz pilvo, uzmerkia akis, smarkiai kvepuoja ( dar kitaip vadinasi leikavimas) ir toliau vel sau lyg niekur nieko sedi. Griztam namo. Kaip gera namuose, issimaudau ir dar sugebu uzsnusti. Turbut savo sienos padeda. Vakarop griztam atgal i ligonine. Mane apziuri. Na ? Nieko. Vyra issiuncia namo, o man suleidzia raminanciu ir nuskausminanciu – kad pailseciau ir pamiegociau. Nezinau, kaip jie turi veikti, bet man neveikia. Vel praleidziu nakti kelyje Lova-Tualetas_Lova (kartu su saremiais ir skausmais). Taip skausmais, nes toks vaizdas, kad man skauda jau visa amzinybe. Labai laukiu ryto, nes skambinsiu gydytojui (jis namie). Skaiciuoju. Minuteje yra 60 sekundziu, Valandoje 3600. Dar niekad taip letai neslinko laikas.
Spalio 20 dienos rytas. 8 valanda. Skambinu gydytojui ir verkiu. Sakau, daugiau nebegaliu. Jis atvyksta. Apziuri. Tie patys 2 cm. Tai kas po velniu man ten vyksta ? Ka tie saremiai daro ? Gydytojas mane uzjaucia. Sako pirmas kartas, kad taip keistai vyksta. Skambina skyriaus vedejai ir tariasi ka daryti. Nusprendzia, kad darys cezari. Klausia mano nuomones. Man jau vistiek. Nebusiu Maryte Melnikaite. Kaip tycia, ta diena ligonineje 2 planines operacijos ir as turiu palaukti. Aisku, jei mirciau, tai atvertu mane skubiai, bet juk nemirstu ? Vaikelio tonusai geri.
10 val. Man nuleidzia vandenis ir prijungia laseline. Tikrai nezinau kokius man vaistus leidzia, gal skatinamuosius, gal nuskausminamuosius, o gal ir tuos ir tuos. Skausmai. Tik dabar suzinau ka tai reiskia. O as naivuole galvojau, kad pries tai kentejau skausmus. Negaliu nieko, nei guleti, nei sedeti. Saremiai tokie dazni ir tokie stiprus, kad net alpstu. Salia sedi akusere arba gydytojas. Nuo manes nenuleidzia akiu. Visa laika prijungtas aparatas, matuojantis vaiko tonusus ir saremius.
11 val. Mane tikrina. Skausmo virsune. Kai sukisa ranka, atrodo, kad istrauks visus vidurius. Pranesa dziugia naujiena. Kazkas vyksta.
12 val. Atvyksta is darbo vyras. Kodel tik dabar, paklausite? Tai kad nelabai jis ir reikalingas. Tiesa, atsiprasau, padeda. Saremiu metu masazuoja nugara ar strenas, truputi padeda. Randu padeti kur galiu issedeti. Toks vadinamas daiktas kede/tualetas. Liepe vaikscioti. As pabandziau. Eina sikt. Vaiksciokite jus patys. Kede/tualetas beveik idealu. Ir pasisiot ir pakakot, jei tik yra noras.
13 val. Paprasau epiduro. Tiksliau neprasau, o isrekiu visomis prasmemis.
14 val. Kur po velniu mano epiduras. Pasirodo, kazkokia operacija, bet tuoj bus. Ateina. Bando supazindinti su taisyklemis, o man viskas p…..Tik nuimkit nuo manes ta skausma. Dar vyras paklausia kiek cia laiko truks. Sako apie 10 min. ilgiausiai valanda. Mane pasodina ant stalo. Reikia nejudeti. O kaip nejudeti, kai saremiai tokie dazni ? Sukaupiu visas jegas. Bando idurti. 1 kartas. Ne. 2 kartas. Nepavyksta. Matau vyro klausiancias akis. Papurtau galva. 3 kartas. Jau praejo valanda. Nieko nepavyksta. Manes klausia ar as kartais ne sportininke, nes jos karjeroje tai pirmas toks atvejis (matote kodel sakau kad “pirmas kartas” toks magiskas zodis). Zodziu – nieko.
16 val. Ka gi. Pliusas toks, kad gimdysiu naturaliai. Tarp saremiu apalpstu, o gal uzmiegu, net nezinau.
17 val. Pasidaro labai salta. Vyras atnesa kojines. Gydytojas vel tikrina. Geriau jau netikrintu, nes tai daug kartu skausmingiau uz bet koki saremi. O saremis koki 100 kartu skausmingiau uz bet koki skausma.
18 val. Gydytojas su vyru diskutuoja apie namo islaikyma. Noreciau isiterpti, bet truksta jegu. Girdziu kaip sako, kad iki ziniu pagimdysiu. O iki kuriu ziniu ? 18:45 ar 22 val ? Gydytojas mane giria, kad laikausi puikiai. Sako turbut vaiku daugiau nebenoresiu. Na jau ne. Sitas manes nesustabdys. Zinoma, kad noresiu.
18 :50. Jauciu, kad noriu stangdintis. Labai labai noriu. Uzlipu ant stalo. Is kazkur sulekia visas personalas. Tiksliai neatsimenu, kaip viskas vyksta. Tik labai rekiu, liepa liautis ir kvepuoti, o kai duoda komanda - stumti. Lengva jiems pasakyti. Pasirodo galvute ir liepia nestumti. Gerai, kad taip butu lengva. Jau viskas greitai. Jauciu jegu atpludi. Susikaupiu ir stumiu. Jauciu kaip vienu metu islenda vaikas ir hemarojus (kas nezino, tas nesupras, bet be galo skausmingas dalykas). Pagaliau. Atjungiami aparatai. Toks vaizdas, kad skausma lyg ranka nueme. Verksmas ir sunelis paguldomas man ant pilvo. Jausmas nepakartojamas. Vien del sio jausmo galima kenteti 2 paras, o gal dar ilgiau. Nejuntu, nei placentos gimdymo, nei kaip siuvo. Nieko. Klausia, kada antras. Sakau greitai. Ir butinai vel cia. Juk gimdymas, nepaisant skausmu, buvo toks nuostabus.
Siam pasaulyje atsirado nauja, ilgai laukta gyvybe. Uzmiegu tik 12 valanda nakties. Be proto laiminga.

(p.s. antro vaikelio susilaukiau taip pat Traku ligonineje pas ta pati gydytoja. Saremiai prasidejo apie 1 valanda nakties. Visa nakti prabuvau namie, o pries automobiliu spustis apie 7 valanda ryto atvykau i ligonine. Kaklelio atsidarymas 7 cm. 8 valanda nuleido vandenis, o 9 :45 pagimdziau mergyte)

SVEIKINU SU VAIKUCIAIS,IR GALIU PASAKYT KAD ESI LABAI ISTVERMINGA,SEKMES JUM IR SVEIKATOS,PERSKAICIUS TAVO ISTORIJA KAZKAIP PRADEDU GALVOT KAD NEKAS IR MANES LAUKIA,NES MAN KAIP IR TAU MENESINES BUDAVO BE GALO SKAUSMINGOS,IR KAZKAIP BUDAMA NAIVI GALVOJAU KAD JEIGU ISTVERIU JAS ISTVERSIU IR GIMDYMA,OI KAIP KLYSTU? BET NIEKO TOKIO KAIP NORS ISTVERSIM.
SVEIKINU DAR KARTA.O APIE 3 VAIKUTI NEGALVOJI?

Galvoju ir apie 3, bet po antro gimdymo mane uzklupo tokia liga kaip venu tromboze (bet cia jau atskiras straipsnis turetu buti), tai vos koju neuzverciau, tai kol kas uzdraude pastoti. Bet po kokiu 5 metu gal?

SAUNUOLE,ZIURAU TAVES NIEKAS NEPALAUS.SVEIK GREICIAU IR VISOKERIOPOS SEKMES JUM.TIKRAI SAUNU KAD DAR YRA TOKIU NEPALAUZIAMU ZMONIU KAIP TU. SAUNUOLE

Aciu labai. Ir sekmes paskutiniam trimestre. Dabar geriau galvoti apie teigiamas emocijas

sėkmės jums dideliausios

Aciu labai

pavydėti galima jūsų stibrybės . šaunuolė

Tiesiog niekada nebijojau skausmu, bet gimdymo skausmo su niekuom negalima palyginti. Kai po antro gimdymo man prasidejo venu tromboze ir as 4 paras kentejau nuo didelio skausmo (nesu mazochiste, bet buvo 4 ilgos iseigines, o paskambinus i Santariskes ir nurodzius savo diagnoze, nes jau buvau pasiskaiciusi, man pasake, kad nevaziuoti, nes vistiek negales diagnozuoti, nes iseigines...). Tai kai po iseiginiu atvykau, gydytojai mane iskart pagulde, nes net bijojo pasakyti, kad pirmos 4 dienos pacios pavojingiausios ir galima mirti, ir stebejosi kaip as istveriau, o as su tokiu pasididziavimu jiems atsakiau: As gi gimdymo skausmus istveriau!

Saunuole Taip ir toliau

Sėkmės jums Ir dar medalis už ištvermę

Tik dabar perskaiciau, net asaros gerkleje susikaupe
Ko tik mes, moterys neiskenciame