QUOTE(_una_ @ 2014 07 12, 00:34)
Ir kiek daug pasirinkimų kunigui paliktum - kiek kartų jis galėtų vesti, koks būtų jo pasirinkimas, jei žmona, nebepajėgusi taikstytis su jo tarnystės keliama našta, jį paliktų? Kaip džiaugtųsi jo vaikai, kas kelerius metus priversti bastytis iš vienos mokyklos į kitą, žmonai irgi džiaugsmas nuolat ieškotis naujo darbo kažkokiuose kaimuose ar keliantis iš vieno miesto į kitą, iš vienos jau kiek aptvarkytos klebonijos į visiškai begriūvančią. Čia tiesiog kelios į galvą atėjusios paviršutiniškos smulkmenos iš kunigų gyvenimo. Bet kai kas nesuvokia, kokia skriauda kunigo šeimai būtų jo pašaukimo reikalavimai.
Žmogus, lyginantis savo ir keletos pažįstamų ar giminių šeiminę patirtį nebūtinai yra geresnis žinovas už kunigą, kuris susiduria su tūkstančiais šeimų, girdi ne veidmainiškas, dažnai maskuojančias savo problemas istorijas, o nuoširdų sielos šauksmą, juk išpažintis yra savęs apkaltinimas, kai problema analizuojama iš vidaus. Kita vertus, kunigo darbas yra pažinti ir perprasti žmogiškąją prigimtį ir, pasinaudojus tūkstantmečių patirtimi, bei dieviškuoju Apreiškimu vesti žmogų į dvasios pilnatvę, tam jis skiria savo studijas ir didžiąją dalį laiko, tai tikrai ne tas pats, kas "viena boba sakė".
O dėl atsižadėjimo, manau, netikintis žmogus to niekada ir nesupras. Čia tas pats, kaip šernui aiškinti, kad pakeltų akis į dangų, kai jo sprandas neleidžia jam to padaryti, nes jo maistas giliai žemėje, ir jam geriausiai sekasi žemę knisti. Kiekvienas ieško maisto ten, kur jo prigimtis ar įpročiai jį veda. Kunigas yra Dievo karys, jo gyvenimas nuolatinė kova su šėtonu, ir nemanau, kad yra karių, kurie į frontą eina su žmona, vaikais ir visa manta. Ar ne per daug šiandien sureikšminamas seksualumas? Gyvendavo anksčiau žmonės vieniši dėl neturto, žemės stokos, nesukurdavo šeimų, ir nė nemanė, kad dėl to turėtų mirti ar gyvenimas nebetenka prasmės. Dabar tiek mitų prikurta apie seksualinį gyvenimą, kad kiti iš proto kraustosi, jei neatitinka sukurtų standartų, net jei ir gyvena šeimose - gal per silpnas libido, o jei neduokdie liga kokia, tai gyvenimas baigtas, kas gi gali gyventi, neturėdamas reguliarių lytinių santykių
.
Žmogus, lyginantis savo ir keletos pažįstamų ar giminių šeiminę patirtį nebūtinai yra geresnis žinovas už kunigą, kuris susiduria su tūkstančiais šeimų, girdi ne veidmainiškas, dažnai maskuojančias savo problemas istorijas, o nuoširdų sielos šauksmą, juk išpažintis yra savęs apkaltinimas, kai problema analizuojama iš vidaus. Kita vertus, kunigo darbas yra pažinti ir perprasti žmogiškąją prigimtį ir, pasinaudojus tūkstantmečių patirtimi, bei dieviškuoju Apreiškimu vesti žmogų į dvasios pilnatvę, tam jis skiria savo studijas ir didžiąją dalį laiko, tai tikrai ne tas pats, kas "viena boba sakė".
O dėl atsižadėjimo, manau, netikintis žmogus to niekada ir nesupras. Čia tas pats, kaip šernui aiškinti, kad pakeltų akis į dangų, kai jo sprandas neleidžia jam to padaryti, nes jo maistas giliai žemėje, ir jam geriausiai sekasi žemę knisti. Kiekvienas ieško maisto ten, kur jo prigimtis ar įpročiai jį veda. Kunigas yra Dievo karys, jo gyvenimas nuolatinė kova su šėtonu, ir nemanau, kad yra karių, kurie į frontą eina su žmona, vaikais ir visa manta. Ar ne per daug šiandien sureikšminamas seksualumas? Gyvendavo anksčiau žmonės vieniši dėl neturto, žemės stokos, nesukurdavo šeimų, ir nė nemanė, kad dėl to turėtų mirti ar gyvenimas nebetenka prasmės. Dabar tiek mitų prikurta apie seksualinį gyvenimą, kad kiti iš proto kraustosi, jei neatitinka sukurtų standartų, net jei ir gyvena šeimose - gal per silpnas libido, o jei neduokdie liga kokia, tai gyvenimas baigtas, kas gi gali gyventi, neturėdamas reguliarių lytinių santykių

Tiek kiek turi kiekvienas DOROVINGAS zmogus.
Anot jusu, jei koki kuniga paliks, ar tarkim numirs zmona, tai hipotetines likusias kunigu seimas galima nurasyti, kaip niekines? Negi tai yra svarus argumentas?
Tuomet, gal nereikia isvis vaiku gimdyti, kas duos garantijas del ju ateities? Galimai koks ju taps sociopatas...
O kaip karininkai gyvena, ar tarkim teisejai, prokurorai, pagaliau deputatai? Bet jei anot jusu reikia laikytis stoiskai celibato, mat pasizadejo, dave priesaika ir t.t...., tai kodel perkelimai privalo tapti pasaulino masto tragedijomis, cia tarnystes dalis, kuriai galima pasiruosti, jei yra noro. Ir kur Lietuvoje tos begriuvancios klebonijos, kur tragiskos salygos gyventi?

O man atrodo, kad kazkas tikslingai tirstina spalvas. Beje, su kunigais bendrauju pastoviai, taip jau isejo, kad net keli atstovai yra mano vyro gimineje. Teko bendrauti ir su amzinatilsi Tevu Stanislovu.
Velgi, cia nera aksioma ir argumentas. Viskas priklauso nuo konkretaus zmogaus. Kita vertus, knygu skaitynas zmogaus gyvenimiska patairti padidina tukstanti kartu daugiau, nes skaitydamas zmogus pragyvena ne viena gyvenima

Pamenu gilioje vaikysteje mano drauges sielojosi, kad kai eidavo ispazinties joms tenka meluoti, visokias nesamones is serijos trys kartus nesiklausiau, du kartus atiskalbinejau, viena karta liezuvi parodziau, kai is esmes nieko to nedare. Na bet juk reikia ka sakyti, suprask nesupras. As juokavau, neuzmirsk pasakyti tiesos, kad kunigui melavai. Nuosirdumas neeilinis. Tad velgi, nereikia. Siaip, manau viskas priklauso nuo kunigo zmogisku savybiu, jo empatijos, o ne nuo jo uzimamos vietos, pareigu. Juk ne paslaptis jog yra mylimi, gerbiami kunigai pas kuriuos zmones su mielu noru eina pakalbeti, o yra kur formaliai. Ir tai tikrai nesusije su viena boba pasake

*******
Va sitas argumentas uzmusantis savo BEPRASMYBE, ir tai teigiancio arogancija. Kuklumo ir nuolankumo daugiau reiketu, o tai per puikybe, itariu, kelio nesimato, turbut "itikejus" padange skraidot, zeme nevaikstot. O pukybe yra pirmoji nuodeme, net pirmiau stovi, nei zmogzudyste. Nes puikybe tai pirmas laiptelis link degradacijos, setonas nuo puikybes pradeda zmones balamutyti.
Sorry, bet manau, kad diskusija yra beprasme be pagarbos oponentui.
Jusu ziniai, VISI zmones yra tikintys, tik i skirtingus dievus, visatos prota, kosmosa ir t.t.
Net ateistai tiki, kad dievo nera.