Kartais susiduriu su problemomis:
keletą dienų (ne daugiau kaip 2-3) itin įtempta dienotvarkė, vyras išvykęs į komandiruotę tuo pačiu metu;
siuo metu esu susižalojus koją, neprimyniau 2 dienas.
Vaikai pirmu atveju buvo patikėti močiutei, antru artimam šeimai žmogui auklytei. tai pergyvenimų ir ilgesio dienos man ir jaunėliui (3 m.), vyresnėlis mielai sotinasi gyvenimo įvairove ir džiugiai sutinka laikinas permainas:
gaila, kad mamytei kojytę skauda, bet pas senelį labai įdomu(4 m).
Į darželį vesti mums problematiška: darbo grafikas ypatingai nestandartinis: dažnai su vaikais praleidžiu dalį dienos o dirbu vakare, ar tik ryte. dažnai apskritai pavyksta darbus susiplanuoti taip, kad galėčiau būti namuose, bet būna itin įtemptų savaitgalių, ar šiaip keletas dienų iš eilės...
Kiek laiko mažylius esate palikę ne šeimoje? Ar pastebėjot didesnę įtaką vaikų elgesiui? Ką apie tai galvojate?
Aš kartą esu palikusi savo dukrytę, kai jai buvo 1,5 metų dešimčiai dienų (buvom su vyru išvažiavę į kelionę). Dienom ją prižiūrėdavo auklė, o nakvodavo su močiute mūsų namuose. Kai grįžom ji mūsų kurį laiką neatpažino. Manau, kad tokio amžiaus vaikų ilgesniam laikui be tėvų geriau nepalikti.
QUOTE(Sunute @ 2009 02 28, 04:49)
Kiek laiko mažylius esate palikę ne šeimoje? Ar pastebėjot didesnę įtaką vaikų elgesiui? Ką apie tai galvojate?
MANO NUOMONE,KOL DAR VISAI MAZYCIAI NA TAM TARPE NUO PUSES METUKU IKI 1,5m.galima ir ilgiasniam laikui palikti , kad ir kokias 2-3 savaites .bet nuo 1,5m. iki kokiu 4m.geriau buti kartu kuo daugiau.
Papildyta:
QUOTE(neRut @ 2009 03 03, 05:22)
Kiek laiko mažylius esate palikę ne šeimoje? Ar pastebėjot didesnę įtaką vaikų elgesiui? Ką apie tai galvojate?
MANO NUOMONE,KOL DAR VISAI MAZYCIAI NA TAM TARPE NUO PUSES METUKU IKI 1,5m.galima ir ilgiasniam laikui palikti , kad ir kokias 2-3 savaites .bet nuo 1,5m. iki kokiu 4m.geriau buti kartu kuo daugiau.
tiesa ,kad jie primirsta tevus. pripranta prie kitu namu ir vel jiems isvykimas buna sunkus, mazylis stresuoja. gal but net ir maistas pasikeicia, kencia pypliu virskinimas. ir visur gaunas sumaistis, kuri turi neitin geros itakos "zuikuciu"ateiciai. kada mazylis jau suvokia kad mama grys po savaites ir gali savarankiskai uzbraukti dieneles iki susitikimo, kada galima pazadeti parvezti lauktuviu kurios yra taip pat jau suvokiamos ir laukiamos ir t.t. o kai leliui svarbaiuisa yra tik mama jos papustas uzgautas pirstelis ,lopsine na tik mama svarbaiusia jam sioj zemej. tada reikia buti salia ...
kudykiui reikia mamos , bet jam juk tas pats kas pakeis vystyklus.. o dickis moka laukti.....
Ačiū atrašiusioms.
Didysis jau skaičiuoja dieneles, bet didžiausia lauktuvė būna mama ir tėtis (nesam ilgiau močiutei palikę, kaip 4 dienas). Mažiukas dar nesuvokia laiko tėkmės ir labai bijo atsiskirti nuo mamos, bet teks palikti močiutei net visa savaitę. Tuo metu, kai man operuos koja, deje, negalėsiu jo šalia turėti, o tėvelis bus išvykęs mėnesiui darbo reikalais (kelionės laikas nuo jo paties nepriklauso).
Būdų, kaip palengvinti kad ir neilgą išsiskyrimą, matyt, nėra...
Didysis jau skaičiuoja dieneles, bet didžiausia lauktuvė būna mama ir tėtis (nesam ilgiau močiutei palikę, kaip 4 dienas). Mažiukas dar nesuvokia laiko tėkmės ir labai bijo atsiskirti nuo mamos, bet teks palikti močiutei net visa savaitę. Tuo metu, kai man operuos koja, deje, negalėsiu jo šalia turėti, o tėvelis bus išvykęs mėnesiui darbo reikalais (kelionės laikas nuo jo paties nepriklauso).
Būdų, kaip palengvinti kad ir neilgą išsiskyrimą, matyt, nėra...
Na mano pupa dar ir penkerių būdama ( po parsivežimo praėjus 3 metams) nieko kito apart mūsų su vyru nepripažino- palikom porą kartų keliom valandom su seneliais, kuriuos ji tikrai myli, ir vakare "atsiėmėm už viską" 
. Tokių isterijos priepuolių ir neklusnumo seniai nebuvo.
. Tokių isterijos priepuolių ir neklusnumo seniai nebuvo.
Su vaiku reikia tiesiog kalbėtis ir jam viską aiškinti. Negerai, jei jau patį pirmąjį kartą mažylį palieka abu tėvai, tarkim, išvažiuoja į kelionę. Va-iuokite pradžioje atskirai, po vieną ir tada vaikui aiškinkite, kur yra tėvelis ar mamytė, grįžę rodykite nuotraukas, parvežkite lauktuvių. Vaikas turi suprasti, jog tai normalu, kad tėveliai kur nors išvažiuoja, išeina, kad paskui tikrai grįš. Jei vaikas vis tiek isterikuoja, išsiaiškinkite, ko jis bijo - gal jam nepatinka tas žmogus, su kuriuo paliekate? O gal kitos kokios priežastys? Gal jam nepatinka, kad močiutė verčia valgyti košę ar miegoti paguldo nepasekusi pasakėlės?
paskutini karta nakcei saviske palikau kai jai buvo 4 metai si pavasari(pasiemiau 9menesiu) tai ja istiko vakare isterijos priepuolis nors diena ji gali be jokiu asaru ar pergyvenimu pasilikti su mociutem. Bet nakti tai nee, gal tas susija su musu pazinties pradze pries man ja pasiemant ji papuole i ligonine ten gulejo savaite tada ji priklause vaiku namams as ateidavau pas ja vakare uzmigdydavau ja ir tada iseidavau, ganydavo ji mane vakare oi kaip ganydavo uzmigti bijodavo. 14 dienu tada ji praleido ligonineje.
Namuose mikdydavau ja mazute o ji galvute tik purto kai jau snaudze kad tik neuzmigti.
Norejau vaikui kaip geriau o gavosi kaip visada.
Maniske tada kai palikau pas mociute verke kad galiu negryzti, tetis gali kur nori kada nori eiti nes jis niekur nedings bet va mam gali imti ir negryzti namo, pamesti ja.
Paklausus kodel ji nenori leisti pas seseri i amerika isvaziuoti ji atsake, tu jos mergaite mylesi buciuosi mane pamirsi tu mane paliksi ir liksi su sesers mergaite.
Namuose mikdydavau ja mazute o ji galvute tik purto kai jau snaudze kad tik neuzmigti.
Norejau vaikui kaip geriau o gavosi kaip visada.
Maniske tada kai palikau pas mociute verke kad galiu negryzti, tetis gali kur nori kada nori eiti nes jis niekur nedings bet va mam gali imti ir negryzti namo, pamesti ja.
Paklausus kodel ji nenori leisti pas seseri i amerika isvaziuoti ji atsake, tu jos mergaite mylesi buciuosi mane pamirsi tu mane paliksi ir liksi su sesers mergaite.
QUOTE(Redžy @ 2011 11 06, 19:47)
Su vaiku reikia tiesiog kalbėtis ir jam viską aiškinti. Negerai, jei jau patį pirmąjį kartą mažylį palieka abu tėvai, tarkim, išvažiuoja į kelionę. Va-iuokite pradžioje atskirai, po vieną ir tada vaikui aiškinkite, kur yra tėvelis ar mamytė, grįžę rodykite nuotraukas, parvežkite lauktuvių. Vaikas turi suprasti, jog tai normalu, kad tėveliai kur nors išvažiuoja, išeina, kad paskui tikrai grįš. Jei vaikas vis tiek isterikuoja, išsiaiškinkite, ko jis bijo - gal jam nepatinka tas žmogus, su kuriuo paliekate? O gal kitos kokios priežastys? Gal jam nepatinka, kad močiutė verčia valgyti košę ar miegoti paguldo nepasekusi pasakėlės?
Kai maza vaika apkandzioja suo, visai normalu, kad jis sunu bijos net ir suauges. Ta baime mums kazkodel tai paprasta suvokti ir pateisinti. Ir net uzauge ir net su geriausiu psichiatru pagalba tu baimiu atsikrato ne visi. Ir tai suprantam ir pateisinam. Bet kai kudiki palieka motina, baime buti paliktam mums tampa mistiniu budu nesuvokiama, nenaturali, nepripazistama... Juk nuo pasakojimu koks suo geras, nuo Leses filmu ziurejimo ar juo labiau vertimo paglostyti suniuka abejoju, ar nors vienas issigyde baime buti uzpultam ir apkandziotam suns. Gal as klystu, bet tai mano nuomone.
