QUOTE(suntea @ 2009 06 18, 21:19)
neįsivaizduoju, Medinio klausti reikia.
QUOTE(alfija @ 2009 06 18, 20:35)
sako kūryba lir liūdesys visada kartu, net gi padeda tai kūrybai . Bet tai niūrus jausmas ir savijauta.
Mano pirmos autorinės parodos pavadinime žodis "liūdesys" buvo. Ir jausmas buvo. Ir mėlynos spalvos buvo. Bliuzas. Galiu tik pasakyti, kad iš džiaugsmo gerų, gilių darbų nesukursi. Iš liūdesio, skausmo per save perleisto - taip. Ir kas keisčiausia, jie gali spinduliuoti visai ne liūdesį ir ne skausmą...Tik tas pradinis grūdas yra būtent liūdesys, skausmas, kentėjimas...Ar kažkas panašaus...Liūdesys nebūtinai yra niūrus. Kartais jis gali būti netgi labai skaidrus. Mėlyno dangaus skaidrumo ir jo gilumo. Neveltui blues. Liūdesys gali būti skaidrus ir šaltas, kaip saulėtas rytas žiemą. Išryškinantis šviesą ir šešėlius, kontrastus detales, šalčiu apvalantis sielą. Apvalantis. Nes be žiemos nebus pavasario.
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 06 18, 21:37)
Mano pirmos autorinės parodos pavadinime žodis "liūdesys" buvo. Ir jausmas buvo. Ir mėlynos spalvos buvo. Bliuzas. Galiu tik pasakyti, kad iš džiaugsmo gerų, gilių darbų nesukursi. Iš liūdesio, skausmo per save perleisto - taip. Ir kas keisčiausia, jie gali spinduliuoti visai ne liūdesį ir ne skausmą...Tik tas pradinis grūdas yra būtent liūdesys, skausmas, kentėjimas...Ar kažkas panašaus...Liūdesys nebūtinai yra niūrus. Kartais jis gali būti netgi labai skaidrus. Mėlyno dangaus skaidrumo ir jo gilumo. Neveltui blues. Liūdesys gali būti skaidrus ir šaltas, kaip saulėtas rytas žiemą. Išryškinantis šviesą ir šešėlius, kontrastus detales, šalčiu apvalantis sielą. Apvalantis. Nes be žiemos nebus pavasario.
nebūtinai niūrus...gražu. Kažkada mano vaikui reikėjo atsakyt į klausimą liūdesys, papasakot- taip kažkaip ir liko ...kai vakare saulutė jūroj prausias, kai beduinai kavą rytais verda, kai mula vakarinei maldai kviečia...ir dar yra šlapias liūdesys...kai gervės verkia ir kai mama apie vieversėlį eilėraštį sako. Penki metai jam buvo.
QUOTE(alfija @ 2009 06 18, 22:41)
beduinai
Penkiamečiai tokie protingi... Stačiai į tėvus... Motinas labiau...
QUOTE(suntea @ 2009 06 18, 22:47)
Penkiamečiai tokie protingi... Stačiai į tėvus... Motinas labiau...
mes dažnai kartu su juo rytų šalyse sėdim, ir dykumom kartu pakeliaujam, jis pas mane meniška natūra ir nieko čia pakeisti negaliu, ir net jei galėčiau nekeisčiau., pas mus visi namai tokių paplaukusių meninkų pilni, tik tiek kad likę- piešia. Jo fortepijono mokytoja klausinėjo. Matyt mokėjo paklaust...tiems katrie jį pažįsta- nesistebi...
QUOTE(Medinis @ 2009 06 18, 20:57)
Emocija paprastai būna nukrepta į tą/tai, kas ją sukėlė 
Nežinau... suprantate... kai emocijas pakeiti emocijų analize, tai viskas būna kitaip... Visos situacijos tuomet tampa kitokios.
Kyla emocija, o jau po sekundės pradedu aiškintis kodėl ji kilo, ką reiškia, kur gali nuvesti...
Nežinau... suprantate... kai emocijas pakeiti emocijų analize, tai viskas būna kitaip... Visos situacijos tuomet tampa kitokios.
Kyla emocija, o jau po sekundės pradedu aiškintis kodėl ji kilo, ką reiškia, kur gali nuvesti...
Gal čia jūs ir apie tą patį... Aš tai visai ne ektrinių situacijų psichologijos specė, bet ekstrinėm situacijom man svarbu toli gražu ne ta sumauta mašina... Ir ne pinigai jai taisyti, varyti, gelbėti ir pan... Ar bent jau nugabenti į šiukšlyną (kur praeitą vasarą nukeliavo mano mylima mašina, kai sugedo tarpukelyje į pajūrį). Man buvo dzin. Aš svarsčiau kiek laiko užtruks, kol atvarys kitą mašiną ir mes pagaliau pasieksim smėlį... Ir mes smagiai papietavom pakelės kavinėj. Kai sugenda mašina, aš gal ir visiškai nesusinervinu ir paprastai neskaičiuoju kiek tai kainuos. Na, kainuos kažkiek. Ko gera tada nepirksiu kažko kito.... Man svarbus tik vienas dalykas kelyje ir visur kitur - žmogus. Situacijose, kurios paliečia žmogų ir jo sveikatą - patiriu tikrų tikriausią stresą. Visose kitose situacijose to nejuntu. Atsikvepiu ir sakau: ot gerai, kad tik tiek. Ir toliau einu laistyt gėlių.
Mano giliu įsitikinimu kiekvienas žmogus turi viską, ko jam reikia, kad jis jaustusi taip, kaip jis nori. Jei yra taip, tai kuo gali padėti šioje temoje propaguojami dalykai?
Manau vienintelis prasmingas dalykas, ką jie gali duoti - tai materialinė nauda. Gal juos taikant galima loterijoje laimėti, ar naftos atras savo namo kieme...
Manau vienintelis prasmingas dalykas, ką jie gali duoti - tai materialinė nauda. Gal juos taikant galima loterijoje laimėti, ar naftos atras savo namo kieme...
QUOTE(Medinis @ 2009 06 18, 17:31)
Aš tai suprantu.
Baimė, kad esama situacija, padėtis (komfortiška) pasikeis. Tiesiog grėsmė dabartinei situacijai.
Baimė, kad esama situacija, padėtis (komfortiška) pasikeis. Tiesiog grėsmė dabartinei situacijai.
Rašėt, kad pyktį sukelia baimė, vėliau paaiškinot, kokia baimė (žr. aukščiau). Jei žmogus pastoviai jaučia Jūsų aprašytą baimę, tai, sakyčiau, jam reik specialistų pagalbos..
Vienok, tie teiginiai mane tik labiau įtikino, kad pykčio priežastis - "nepateisinti lūkesčiai". Jei teisingai supratau Jūsų mintį, žmogus tikisi stabilumo, bijo, kad jo neteks, o, kai netenka, - pyksta, kad taip atsitiko.. Štai, ir nepateisinti lūkesčiai.
Kilo dar vienas klausimas, - ar galima pykti "avansu"? Neturiu omeny situacijos, kai sumodeliuojama hipotetinė situacija ir jos hipotetiškas rezultatas priimamas kaip realus, ir žmogus reaguoja į kaip įvykusį (arba džiaugiasi, arba pyksta, arba..).
QUOTE
Mano giliu įsitikinimu kiekvienas žmogus turi viską, ko jam reikia, kad jis jaustusi taip, kaip jis nori.
Nesutinku. Arba nežinau, kad turiu tą viską, kad jausčiausi taip, kaip norėčiau.
QUOTE(Harienė @ 2009 06 19, 08:52)
Vienok, tie teiginiai mane tik labiau įtikino, kad pykčio priežastis - "nepateisinti lūkesčiai".
Nesutinku. Arba nežinau, kad turiu tą viską, kad jausčiausi taip, kaip norėčiau.
Nesutinku. Arba nežinau, kad turiu tą viską, kad jausčiausi taip, kaip norėčiau.
Patys "nepatenkinti lūkesčiai" savyje nieko neturi. Lūkesčiai - tai viltis. neišsipildžiusi viltis - neviltis. Gal jums tai sukelia pyktį.
O jums ir nereikia žinot, tiksliau nebūtina. Jūs tiesiog jauskitės. Nieko daugiau nereikia.
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 06 18, 22:37)
Galiu tik pasakyti, kad iš džiaugsmo gerų, gilių darbų nesukursi. Iš liūdesio, skausmo per save perleisto - taip. Ir kas keisčiausia, jie gali spinduliuoti visai ne liūdesį ir ne skausmą...Tik tas pradinis grūdas yra būtent liūdesys, skausmas, kentėjimas...Ar kažkas panašaus...Liūdesys nebūtinai yra niūrus. Kartais jis gali būti netgi labai skaidrus. Mėlyno dangaus skaidrumo ir jo gilumo. Neveltui blues. Liūdesys gali būti skaidrus ir šaltas, kaip saulėtas rytas žiemą. Išryškinantis šviesą ir šešėlius, kontrastus detales, šalčiu apvalantis sielą. Apvalantis. Nes be žiemos nebus pavasario.
Jei liūdesys perauga į ieškojimą, į dialogą, iš tokio per save perleisto liūdesio tikrai galima sukurti gerų darbų, tokių, kad pasižiūrėjęs kitas žmogus gaus kažką gero, kažkokią viltį. Tačiau ir iš džiaugsmo galima sukurti gerų darbų, tik ar daug žiūrėtojų, klausytojų ras savy tą džiaugsmo rezonansą- čia jau kita kalba. Liūdesy ir neigime būnąs žmogus į tokį kūrinį neatkreips dėmesio.
Gal esi kur susidėjusi internete savo kūrinių, įdomu būtų pasižiūrėti
Jei nenori viešai, gal įmestum nuorodą žinute? Na, apsikeistume nuorodomis, tik aš nepiešiu 
QUOTE(Medinis @ 2009 06 19, 08:56)
Patys "nepatenkinti lūkesčiai" savyje nieko neturi. Lūkesčiai - tai viltis. neišsipildžiusi viltis - neviltis. Gal jums tai sukelia pyktį.
O jums ir nereikia žinot, tiksliau nebūtina. Jūs tiesiog jauskitės. Nieko daugiau nereikia.
O jums ir nereikia žinot, tiksliau nebūtina. Jūs tiesiog jauskitės. Nieko daugiau nereikia.
nesąmonių rašyt jums nenusibdo? Dar neišsisėmėt? Emocijos, manipuliavimas jomis, gebėjimas jas valdyti? Juk atrodo žmogui su toiom
galingom mintim paprasčiausia būtų užsiimti savo nepilnavertškumo komlekso reikalais. Tai ir naudinga, ir materialiai nieko nekainuoja, ir laiko neturėji kur dėt klausimas išsisprendžia, žodžiu reikia nedaug- tereikia užsiimt realiu gyvenimu .
QUOTE(alfija @ 2009 06 19, 09:37)
nesąmonių rašyt jums nenusibdo? Dar neišsisėmėt? Emocijos, manipuliavimas jomis, gebėjimas jas valdyti? Juk atrodo žmogui su toiom galingom mintim paprasčiausia būtų užsiimti savo nepilnavertškumo komlekso reikalais.
galingom mintim paprasčiausia būtų užsiimti savo nepilnavertškumo komlekso reikalais. Dar nenusibodo. Nors jau nebe taip įdomu, kaip anksčiau.
Nevisavertiškumo kompleksas - asmenybės savęs suvokimas, kaip prastesnio už kitus, savęs smerkimas už klaidas ir nesėkmes.
Jei nepilnavertiškumo komplekso apibrėžimas būtent toks, tai aš jo beveik, arba visai neturiu. Tai yra kartais aš save jaučiu prastesniu už kitus, bet tik tam, kad atsverti Narcizo kompleksą. Šiame forume nesunku tapti Narcizu, todėl kartais tenka save padaryti nepilnaverčiu.
Kas yra realus gyvenimas? Ką jūs bandote man pasakyti?
