iš tikrųjų nervina tie prietarai
kai mano būsimai anytai per jų vestuves krikšto mama priėjusi pasakė kad ji negali dainuot tai čia jau virš visko....
man irgi kažką norėjo sakyt, bet per savo vestuves tikrai nesiruosiu liūdėti ir šią šventę rengt kitiems - iš esmės čia gi mūsų šventė, todėl tie prietarai tik gadina nuotaiką ir verčia galvoti toli gražu ne apie svarbiausius dalykus.
kita vertus, jei pažiūrėtume iš kur tie visi prietarai atsirado, kitaip apie juos galvotume.
juk pavyzdžiui, prietaras nematyti suknelės ar iki bažnyčios nevažiuoti viena mašina kilo nuo tų laikų, kai galima sakyti jaunieji pirmą ar antrą kartą vienas kitą matydavo ir tėvų verčiami tuokdavosi...
iš to kyla kita mintis - negalima mylėtis iki vestuvių, juo labiau gyventi kartu... absurdas kažkoks...
mano nuomone, jei jau susiruošei tekėti (ar vesti) tikrai į prietarus reikia kreipti kuo mažiau dėmesio, tuo labiau, kad esame krikščionys (bent jau dauguma), tuokiamės bažnyčioje, o prietaruose toli gražu nieko nėra krikščioniško ir dažniausiai yra kilę iš senųjų religijų papročių ar precedentų...
p.s. juk gi ir skiriantis įdomiai skambėtų skyrybų priežastis - per vestuves nebuvo laikomasi vieno ar kito prietaro ar ryšium su tuo, kad neturėjau kišenių, nebuvau įsidėjusi druskos
juokinga kai pagalvoji...
pritariu tai nuomonei kad skyrybų atveju geriausia bėdą suversti kažkam kitam...
bet antra vertus, per vestuves apie skyrybas reikėtų mažiausiai galvoti - juk tai pati pačiausia šventė - dviejų racionaliai mąstančių žmonių sąjunga...