Mamos, padėkite. Nezinau ką ir bedaryti

. Mno penkiametis pradėjo kakoti į kelnes. Negaliu pasakyti, kad tai būna kasdien. Ir nežinau ar galima tai įvardinti kakojimu, nes nebūna, kad visiškai prikakotų, kaip mažiukas. Tiesiog gerokai sutepa kelnaites. Iš pradžių į mano klausimus atsakydavo NEŽINAU KAIP TAI ATSITIKO. Ir gana ilgai taip sakydavo. Bet mano mama klausinėdama pati bando atsakyti "gal tu kentėjai labai?". Tai dabar jis tai ir sako AŠ KENTĖJAU. Ir nežinau ar tikrai tai nuo kentėjimo? Ar tiesiog jis rado atsakymą, kad mes atstotume? Juk kai aš kenčiu, aš neprikakoju (atsiprašau už tokį palyginimą). Na nebent jei būtų pilvas paleistas, tai tada gali vaikui visko nutikti, aš suprantu. Bet jam nebūna paleistas pilvas! Sakėme daktarei, ji linkusi manyti, kad tai susiję su sesutės gimimu. Na gal, ką aš žinau? Tik galiu tiksliai pasakyti, kad prasidėjo jai dar negimus

. O laukė jis jos labai, labai nekantravo, kada gi ji gims. Lyg ir nesijautė blogai. O ir dabar jam dėmesio, manau, neturėtų trūkti. Nes tikrai ruošėmės šiam įvykiui daug literatūros skaitėme. Stengiamės jo neatstumti, net atvirkščiai dabar dar dažniau su juo pažaidžiame, gal kiek atlaidesni jam nei aknsčiau (kas irgi turi du galus - jis jau pradeda "ant galvos lipti").
Mūsų pediatrė sako, kad tai mediciniškai nepagydoma. Reikia važiuoti pas bobulę ir net adresa davė. O mes vis mąstome važiuoti ar dar palaukti...
Gal kas irgi turėjote tokių bėdų? Pasidalinkite patirtimi, kaip jūs išsprendėte šią problemą?

Labai lauksiu patarimų.
...matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis...