QUOTE(gabrieliukas @ 2009 03 08, 01:20)
Zinau as sita,suprantu,bet negaliu as pamirsti juk jis Mano vaikelis,Mano kraujas ,Mano mazylis

Ir man daigtukai jo nemaiso,as siandie isedau i masina ir apsiverkiau kruvinom asarom,nes paziurejus i gala,nebera kedutes ,nebera Kevinuko,kad buvome keturiese,laimingi,o likome tryse ir su skausmu sirdyse
is vienos puses puikiai tave suprantu, tai begalinis skausmas, nenusakomas zodziais, kitavertus neisivaziduoju to, net ir bijau pagalvoti apie tai, kadangi pati turiu mazyte mergyte, bet mes tam cia ir esam kad tau padetumem viska isgyventi, tave isklausysim ir remsim visom keturiom, tik tu pati lygiai taip pat turi kabinti save i gyvenima, iskelti nosi aukstyn ir zengti toliau atvertus nauja gyvenimo puslapi, Kevinukas visa gyvenima sliks Jusu sirdyse, taciau ir tu pati ir tavo seima turit nepamirsti jog jam ir skauda kai jsu visada apie ji galvojat, jam neramu, kad jsu pergyvenat, turit kazkaip viska susidelioti savo sirdelese ir gyvenime, kas liecia Lukuti pritariu Justagnei, cia turbut didziausias skausmas yra broliukui, kadangi jam dar nelabai suvokiama kame kas, jus turit visapusiskai atsiduoti jam, bet kada ir bet kur ji iskalusyti, kad ir kai eina kalba apie Kevinuka, jus turit jam isaiskinti ir parodyti kad jus ramus, kad jusu Kevinukas dabar danguje, pvz tegu jis issirenka kokia zvaigzdele, ir pasakykit jog tai Kevinukas, ir jis visada ziuri i jus, i Lukuti, galit sakyti jog matot kaip jis sypsosi, ir dziaugiasi kad jus ramus, kad jus ji taip mylit, svarbu kad broliukas jo negedetu o galbut pagalvotu ir dziaugtusi jog jis yra kazkur visia arti, ir visada bus salia, visada visur ji lydes ir jam pades, as nezinau, galbut jau juodai nusisneku, taciau pasamprotavau kaip butu....svarbu jo neignoruoti, kitaip jis gali dar labiau savyje uzsisklesti, ir kenteti vienas pats sau, o tai jau nebegerai