Sveikos
Mes taip pat su šia problema,pamenate siuntė mus į 2 ligoninę,tai ką mes pragulėjome 5dienas,man košmaras buvo,ačiū dievui,kad iš to pergyvenimo-streso nedingo pienelis,nes tada buvo mums 3 mėnesiukai,vaikiuką pasiėmė kraujo tyrimui,tai po pusvalandžio ėjau ieškoti pati,nes neištvėriau ilgiau laukti,tai trys seselės pasiėmusios tą leliuką badė

blyn kol jos rado veną,tai iš penkto karto matyt paėmė,nes visos rankytės buvo subadytos,o mažius mano taip klykė,kad neištvėriau įėjau į procedūrinį ir apkabinau savo saulytę,tai nurimo

vėliau sekė plaučių nuotrauką,dievuliau irgi pirmą sykį pamačiau kaip leliukus į kokoną suvynioja,kaip skaudu buvo žiūrėti kaip kankinasi lelius,klykia ne savo balsu,vėliau darė ekoskopiją,tai išvada jokios operacijos nearyti,tiesiog stebėti,tai po visų tyrimų viskas ok,tiesa dar iš klinikų atvažiavo apžiūrėti Hirurgė Žoromoskienė irgi patvirtino,kad tik geriam vaistukus ir stebim tris mėn,jai nesumažės operuosime.Tai dabar praėjo jau beveik tie trys mėnesiukai mums,ir be jokių vaistų(nedaviau aš jų,tiesiog taip jautė mano širdis)guziukai sumažėjo,tik vasario gale eisime ekoskopijai,išsiaiškinti,kad išties gereja.Tai tokiamūsų istorija.Kaip aš suprantu jus visas,įsivaizduoju kaip ir kiek mes pergyvename,išgyvenom.Tiesa,vienas klausimas,kam tuos kūdikėlius skiepyti,jai tik metus galiojašis skiepas,kam,netelpa man galvoja,būčiau žinojusi,nedavus už jokius pinigus skiepyti savo vaiko,dabar net kalta labai jaučiuosi